respublika.lt

Kodėl delsia Kinija arba ar kils Trečiasis pasaulinis karas?

(70)
Publikuota: 2022 birželio 07 15:10:00, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Kodėl delsia Kinija arba ar kils Trečiasis pasaulinis karas? Pixabay nuotr.

Rusija yra svarbi Kinijos strateginė partnerė. Tačiau kinai neskuba jos palaikyti Ukrainos konflikte. Kaip rašo „Foreign Policy", Kinija kol kas nenori smarkiai siūbuoti valties, nes kantriai laukia JAV nuosmukio.

 

Autorius: Endriu Natanas (Andrew Nathan) - JAV Kolumbijos universiteto politologijos profesorius ir knygos „Kinija savo nacionalininio saugumo paieškose" bendraautorius.

Rusijos vadinamajai „specialiajai operacijai" Ukrainoje sulėtėjus, Maskva turi daugiau priešininkų nei savo politikos rėmėjų. Išskyrus galbūt Baltarusiją, net Kinija, artimiausia Maskvos užsienio politikos partnerė, laikosi nuo Rusijos atokiai. Viena vertus, Kinija kaltina Vakarus keliant grėsmę Rusijos saugumui ir smerkia JAV dėl sankcijų įvedimo, kita vertus, ji dar kartą patvirtina principingą paramą suverenių valstybių teritoriniam vientisumui ir ragina derybomis išspręsti tai, ką pati vadina. „Ukrainos krizė". Kodėl Kinija nepalaiko arba nesmerkia Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmų?

Atsakymas slypi pirmajame Kinijos užsienio politikos principe - giliame nepasitikėjime Jungtinėmis Valstijomis. Dešimtmečius Kinija siekė prisiimti tai, ką ji laiko istoriškai nulemta dominuojančios galios Azijoje padėtimi. Būdami strateginiai realistai, Kinijos lyderiai visada pagrįstai tikėjosi, kad JAV tam priešinsis ir dės visas pastangas, kad apsaugotų savo „paveldimą" svarbiausios regiono galios statusą. Ir, pasak Pekino, būtent tai visą laiką darė JAV. Augant Kinijos galiai ir ambicijoms, Pekinas pradėjo manyti, kad Vašingtonas atakuoja Kinijos komunistų partiją dėl ideologinių priežasčių bei žmogaus teisių pažeidimų. Jis esą siekia sumenkinti Kinijos kontrolę tokiose Kinijos teritorijose kaip Tibetas, Sindziangas ir Honkongas. Kad jis įgyvendino Taivano atsiskyrimą nuo žemyninės dalies, prieštarauja Kinijos savo teisių įtvirtinimui Pietų Kinijos jūroje, susitarė su sąjungininkais ir partneriais menkai užmaskuotose koalicijose, kurių tikslas buvo suvaldyti Kiniją, pavyzdžiui, vadinamajame keturšaliame saugumo dialoge JAV-Indija-Japonija-Australija (QUAD). Galiausiai, kad JAV naudojo tarifus, siekdamos priversti KLR atverti savo ekonomiką Vakarams ir pakeisti tai, ką Kinijos komunistų partija laiko sėkmingu ekonomikos modeliu.

Tačiau Kinija nuosekliai laikosi pasirinkto kurso. Nepaisant daugybės problemų, kurias paaštrino pastarieji drakoniški karantinai dėl COVID-19 protrūkio Šanchajuje ir kituose miestuose, valdančioji partija tebėra įsitikinusi, kad gali sukurti „didžią modernią socialistinę šalį, t.y. klestinčią, stiprią, demokratinę, kultūriškai pažengusią, darnią ir gražią valstybę", 2049 m. minint Kinijos įkūrimo 100-ąsias metines.

Kinijos lyderiai taip pat įsitikinę, kad JAV įstrigo negrįžtamame nuosmukio procese, kuris palaipsniui panaikins jas kaip rimtą Kinijos varžovą Azijoje. Kinų įsitikinimas tuo iš dalies grindžiamas marksistine teorija, teigiančia, kad subrendusi kapitalistinė ekonomika, kaip JAV, turi susidurti su finansinėmis krizėmis ir klasių konfliktais, kurie nuvers ją nuo klestėjimo viršūnės. Ir tai iš dalies pagrįsta jų naujausios istorijos supratimu, nes įvykiai Jungtinėse Valstijose, atrodo, klostosi taip, kaip numato minėta teorija. Šis kinų pasitikėjimas sustiprėjo po 2008 m. JAV finansų krizės, kai Kinijos vicepremjeras Vangas Kišanis (Wang Qishan) tuometiniam JAV iždo sekretoriui Henriui Polsonui (Henry Paulson) pasakė: „Kažkada tu buvai mūsų mokytojas, bet dabar mūsų mokytojas neatrodo labai protingas"... vėliau prasidėjo tai, ką Pekinas vadino neryžtingos Obamos administracijos laikotarpiu; sudėtingi 2016 metų prezidento rinkimai, kai tuometė demokratų kandidatė Hilari klinton (Hillary Clinton) sureagavo į rinkėjų spaudimą, atsisakydama pagrindinio strateginio aktyvo prieš Kiniją - Ramiojo vandenyno prekybos susitarimo (Trans-Pacific Partnership); Donaldo Trampo (Donald Trump) administracijos santykių su sąjungininkais žlugdymas; katastrofiška jo administracijos politika dėl COVID-19 pandemijos suvaldymo; Kapitolijaus kalvos šturmas 2021 m. sausio 6 d.; gėdingas JAV pabėgimas iš Afganistano ir galiausiai politinis paralyžius bei didėjanti Amerikos visuomenės poliarizacija Džo Baideno (Joe Biden) valdymo metu. Ir visa tai tuo metu, kai JAV karinis jūrų laivynas Ramiajame vandenyne skundėsi, jog neturi pakankamai laivų, kad galėtų sulaikyti Kiniją, o Amerikos dalis pasaulio BVP sumažėjo nuo 30 proc. 2000 m. iki 24 proc. 2019 m.

Putino vadinamoji „specialioji operacija" Ukrainoje galėjo dar labiau prisidėti prie šio Amerikos nuosmukio, atskleisdama JAV neryžtingumą ir jos aljansų trapumą. Tačiau, pasak Kinijos, įvyko atvirkščiai, nors ir laikinai. Ukrainos krizė paskatino retą sutarimą JAV politinėje sistemoje, sustiprino Amerikos aljansus ir sugriežtino Vašingtono požiūrį į santykius su Rusija bei Kinija, paverčiant tai egzistenciniu vertybių ir sistemų konfliktu. Putino „specialioji operacija" suteikė Jungtinėms Valstijoms dingstį didinti spaudimą Kinijai, reikalauti glaudesnio bendradarbiavimo iš savo sąjungininkų Azijoje ir spausti Indiją nutraukti ekonominius ryšius su Rusija. Tačiau kinams blogiausia, kad tai taip pat sustiprino JAV gynybos įsipareigojimus Taivanui.

Šiame kontekste Kinijos strateginis prioritetas yra nedaryti nieko, kas galėtų sustabdyti JAV nuosmukio procesą. Kinija labai piktinasi amerikietišku demonstratyviu moralizavimu, kai Vašingtonas teigia pasisakantis už tai, kas teisinga ir teisėta, nurodinėdama Pekinui, kas neva atitinka Kinijos interesus ir kaip ji bus nubausta, jei nesilaikys reikalavimų. Nors Amerikos pusė yra gana nuoširdi, Kinijai jie atrodo kaip veidmainė arba (geriausiu atveju) užsiimanti saviapgaule, nes Pekinas mano, kad Amerikos veiksmai visada atspindi tik jos interesus. Pekino manymu, šis moralinis postringavimas yra būdas, kuriuo Jungtinės Valstijos visada pateisindavo savo politinį dominavimą ar karinę intervenciją, ką Pekinas vadina Amerikos hegemonija. Dabar JAV norėtų gauti dar daugiau naudos iš V. Putino „specialiosios operacijos", atitolindamos Kiniją nuo Rusijos.

Pekinas nesiruošia pakliūti į šiuos spąstus. Vietoj to jis siekia išsaugoti tai, kas liko iš vienintelio patikimo ir ilgamečio partnerio (išskyrus Šiaurės Korėją), stengdamasis suvaldyti JAV aroganciją. Kiniją ir Rusiją siejantis ryšys yra priešiškumas JAV. Kinijos ir Rusijos lyderiai per paskutinį susitikimą akis į akį prieš „specialiąją operaciją" išplėtė abiejų šalių santykius, kai Rusijos ir Kinijos dvišalę partnerystę apibūdino kaip „beribę". Tačiau tiesą sakant, Rusijos nedomina esminiai Kinijos saugumo klausimai Taivane ir Pietų Kinijos jūroje, o Kinijos nedomina pagrindinė Rusijos saugumo problema - Vakarų invazija į Rytų Europą. Nors paskutinis Rusijos ir Kinijos ginčas dėl sienos buvo išspręstas 2008 m., Kinija nepamiršo, jos nuomone, istorinės Rusijos agresijos, o Rusija tebėra chroniškai susirūpinusi dėl Kinijos darbininkų antplūdžio į retai apgyvendintus Rusijos Tolimuosius Rytus. Abi šalys sukūrė bendrą saugumo politiką per Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją, įkurtą 2001 m., tačiau ir toliau varžosi dėl įtakos keturioms organizacijos narėms iš Vidurinės Azijos. Kinija perka naftą ir dujas iš Rusijos, tačiau griežtai „numušinėja" kainą. Kinijos prezidento Si Džinpino (Xi Jinping) ideologija yra ateistinio socializmo atmaina. Putinui tai yra savotiškas krikščioniškojo kleptokratinio kapitalizmo variantas.

Nepaisant visų šių skirtumų, Kinijos strategai gyvena tokiame pasaulyje, kokį mato, o ne tokiame, kokį norėtų matyti. Kinija nepatenkinta, kad Maskva, jos požiūriu, neteisingai valdo esamą situaciją, neteisingai įvertino Ukrainos pasipriešinimo jėgą, euro-amerikietišką solidarumą ir savo karinę galią. Vis dėlto, jei Putino režimas nesugrius, net ir susilpnėjusi Rusija išliks rimtu Kinijos pasipriešinimo Amerikos hegemonijai aktyvu. Todėl Pekinas neketina atsisakyti savo pagrindinio strateginio partnerio.

Tačiau Kinija taip pat nenori, kad Putinas įtrauktų ją į pernelyg ankstyvą konfrontaciją su Vakarais. Pekinas pageidauja, jog istorija eitų savo iš anksto numatytu kursu, kai Kinija palaipsniui kyla, o Jungtinės Valstijos palaipsniui smunka, ir kad JAV nustotų vykdyti tiesioginę Kinijos sulaikymo politiką. Nepaisant visų savo pastabų šabloniškumo, Si Džinpingas neiškreipė Kinijos požiūrio, kai 2017 m. balandį tuometiniam JAV lyderiui Donaldui Trampui pasakė: „Yra tūkstantis priežasčių, kodėl Kinijos ir JAV santykiai gali būti sėkmingi", arba kai jis pasakė JAV prezidentui Džo Baidenui. 2021 m. lapkritį: „Patikimi ir stabilūs Kinijos ir JAV santykiai yra būtini mūsų abiejų šalių vystymuisi ir taikiai bei stabiliai tarptautinei aplinkai palaikyti. Kinija ir JAV turėtų gerbti viena kitą, taikiai sugyventi ir siekti abipusiai naudingo bendradarbiavimo". Išlaikyti JAV ir jos sąjungininkių ramybę Kinijai visada buvo pakankamai sudėtinga užduotis, nes jos nuolatinis dominavimo troškimas neišvengiamai sukelia atsaką ne tik Vašingtone, bet net ir daugelyje Pekino satelitinių šalių. Jei Pekinas dabar pritars V.Putino „specialiajai operacijai", tai tik padidins pasipriešinimą Kinijos įtakai pasaulyje ir apribos Kinijos galimybes patekti į Vakarų rinkas, kapitalą bei technologijas

Šie sudėtingi skaičiavimai paaiškina, kodėl Kinija laikosi tokios atsargios „vidurio" pozicijos Ukrainos atžvilgiu tiek savo retorika, tiek veiksmais. Ji kaltina Jungtines Valstijas pastačius V.Putiną į tokią padėtį, kad jis neva turėjo užtikrinti Rusijos saugumą, tačiau reikalauja nutraukti karinį konfliktą ir gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą. Kinija tik prekiauja su Rusija (ir gauna itin pelningus naftos bei dujų sandorius) tiek, kiek nepažeidžia tarptautinių sankcijų. Panašu, kad Amerikos politikai supranta šią atsargią Pekino strategiją ir yra pasirengę su ja susitaikyti. Kovo 18 d. per vaizdo konferencinį pokalbį su Si Baidenas tyliai leido Kinijai laikytis šios „vidurio" pozicijos, apribodamas JAV grasinimus Kinijai dėl to, ką Baidenas pavadino „materialiąja parama" Rusijai. Šis terminas dviprasmiškas, bet tikriausiai reiškia galimą ginklų tiekimą į Maskvą arba antirusiškų sankcijų apėjimą, neuždraudžiant normalios prekybos. Greičiausiai, kol dabartinė drama vystosi Europoje, Kinija liks nuošalyje. Tačiau ji, matyt, tikisi tęsti savo ilgą kelionę į hegemoniją Azijoje, kai nusės dulkės po Ukrainos konflikto.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (70)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s