1 nuotr.Pirmadienį Kremlius sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymą, kad dėl konflikto Ukrainoje Rusija tampa Kinijos vasale.
„Mes su tuo kategoriškai nesutinkame. Mūsų santykiai su Kinija turi ypatingos strateginės partnerystės pobūdį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pasak jo, E. Macrono komentarai atspindi „absoliučiai neteisingą supratimą apie tai, kas vyksta“.
Sekmadienį paskelbtame interviu E. Macronas sakė, kad Rusija, izoliuota dėl puolimo Ukrainoje, „įžengė į pavaldumo formą Kinijai“. Interviu, kurį paskelbė laikraštis „Opinion“, E. Macronas taip pat sakė, kad Rusija jau patyrė „geopolitinį pralaimėjimą“.
Kinija siekia vaizduoti save neutralia karo Ukrainoje atžvilgiu, bet niekada nepasmerkė Rusijos invazijos. Kinijos lyderis Xi Jinpingas prisistatė kaip tarpininkas, kuriam rūpi išlaikyti stabilumą, kai kovo mėnesį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Kinijos ir Rusijos santykiai grindžiami „abipusiais interesais, nauda, artima pasaulėžiūra ir bendrai atmetamais bet kokiais mėginimais diktuoti“, ką šalis turi daryti, sakė D. Peskovas.
Xi Jinpingas taip ir neatvyko į Kijevą, bet balandžio pabaigoje telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu – tai buvo pirmasis nuo puolimo pradžios žinomas abiejų lyderių pokalbis telefonu.
Antradienį Kinijos specialusis pasiuntinys Li Hui turėtų atvykti į Kijevą dviejų dienų vizito. Jis bus aukščiausio rango Kinijos diplomatas, apsilankęs šalyje nuo pernai Maskvos pradėto puolimo. Jis taip pat lankysis Rusijoje ir Europos Sąjungos narėse Lenkijoje, Prancūzijoje bei Vokietijoje.
