respublika.lt

Rusija nėra paskutinė imperija, bet jos turi nelikti

Komentuoja Audrius BUTKEVIČIUS

(934)
Publikuota: 2022 rugpjūčio 01 13:04:12, Marius KUNDROTAS
×
nuotr. 1 nuotr.
Liepos 28-ąją Ukrainai pirmą kartą minint Valstybingumo dieną, Kijevo gyventojai galėjo apžiūrėti iš fronto atgabentą sudaužytą rusų karinę techniką. EPA - Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai" komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS.

 

- Šios savaitės žiniomis, buvęs JAV valstybės sekretorius Henris Kisindžeris (Henry Kissinger) pareiškė, kad nei Ukraina, nei Vakarai neturėtų Rusijai perleisti nė vienos Ukrainos teritorijos. O dar pavasarį šis politinis strategas Pasaulio ekonomikos forume kalbėjo priešingai. Ar šis pokytis gali iliustruoti bendras Vakarų tendencijas?

- Tai labiau iliustruoja, ko vertas pats H.Kisindžeris, kuris visai neseniai garsėjo kaip Vladimiro Putino patarėjas. Nekalbant apie jo pareiškimus, palankius Rusijai, kurių jis vėliau išsigynė.

- O kaip Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron), kuris kalbėjo apie bendrą Europos saugumo architektūrą, atskirtą nuo Amerikos ir sujungtą su Rusija, o dabar vadina Rusiją viena paskutiniųjų kolonijinių imperijų?

- Visas Prancūzijos ambicijas atšaldė Ukrainoje matyti vaizdai. Kol kalbos apie atskirą nuo JAV Europos saugumo architektūrą buvo tiktai „šlapi sapnai", viskas atrodė gerai. Bet suvokus, kad gali tekti gintis vieniems, suvokus, ką reiškia 45 tūkst. Rusijos artilerijos sviedinių, paleidžiamų per parą į fronto liniją, suvokta ir tai, kad JAV Europai reikalingos.

Dėl „paskutinės kolonijinės imperijos" E.Makronas suklydo. Dabartinis laikotarpis - tai naujų imperijų gimimo metas. Tai - ne vien Rusijos klausimas. Žvilgtelkime į Turkiją, jos prezidento ideologija - ir pantiurkizmas, ir Osmanų imperijos statybiniai komponentai. Žvilgtelkime į Europos Sąjungą, iš kurios išgrūsti britai. Jos plėtra taip pat yra naujo tipo imperinė politika. Jei žvilgtelsime į pačią Britaniją, ji siekia suvienyti britų imperijos šalis, be to, į savo strateginę sistemą norėtų įtraukti Lenkiją, Ukrainą ir Baltijos šalis. O kur dar JAV pasaulinė įtaka, Kinijos ambicijos susigrąžinti buvusias teritorijas?

- Kaip vertinti Rusijos Dūmoje išsakytą pasiūlymą pripažinti Ukrainą teroristine valstybe, o NATO šalis - terorizmo rėmėjomis?

- To neįmanoma pavadinti kitaip, negu anekdotu. Neturėdami jokių šviežių idėjų, rusai tarsi per kalkę perrašo tai, kas taikoma jiems patiems, išverčia priešingai ir iš to gimsta tokie siūlymai. Dabartinės Vakarų priemonės nėra pakankamos, kad Rusija būtų nugalėta. Arba su Rusija, kaip grėsme pasauliui, turi būti pabaigta, arba, jai atsigavus susidursime su nauja, kur kas didesne, jos agresija ne tik Ukrainoje.

- Ne taip seniai įsikūrė Laisvųjų tautų lyga, jungianti Rusijos pavergtas tautas. Ji siekia išformuoti Rusijos imperiją. Ar tai - paribinis reiškinys, ar jis gali turėti įtakos?

- Idėja yra teisinga. Jeigu ši Lyga gautų pakankamą paramą, jeigu ji sugebėtų dirbti su daugiau nei 90 tautų, kurios šiandien kamuojasi Rusijos imperijoje, anksčiau ar vėliau matytume rezultatą. Dabartinė Rusijos avantiūra Ukrainoje net labiausiai užguitas tautas skatina ieškoti savų valstybinės saviraiškos formų. Šiuo metu sunku kalbėti apie rusų dominavimą netgi tose teritorijose, kurios priskiriamos tradicinei Rusijai. Netgi tie žmonės, kurie laiko save rusais, ne visada palaiko savo teritorijų pavaldumą Maskvai.

Rusijos dezintegracija galima ne vien tautiniu pagrindu, bet jei aptartume būtent nacionalinius darinius, reiktų ypač išskirti Tatarstaną, Sachą (Jakutija), Šiaurės Kaukazą. Šios teritorijos arba gana homogeniškos vietinių tautų naudai, arba, kaip Sachoje, ir žymi dalis rusų visai neprieštarautų atsiskirti, atsisakydama savo lėšas skirti Maskvai. O tokie čečėnai, vos tik baigsis dabartinio lyderio įtaka, grįš prie Ičkerijos idėjos. Dar pusmetis karo Ukrainoje, ir tiek Dagestane, tiek Ingušijoje galima prognozuoti sprogimą.

Kalbant apie tai, kad rusai palaiko karą ir V.Putiną, reikia suprasti, juos palaiko daugiausiai vyresni žmonės. Jaunimas mąsto visiškai priešingai, čia tik laiko klausimas. Jau dabar nuo 80 proc. palaikymo slenkama link 50 proc.

- Ukrainiečiai ilgai ir pagrįstai skundėsi, kad rusai kontroliuoja jų oro erdvę. Ir štai Vokietija, kuri ilgą laiką maitino Rusijos karinį biudžetą, mokėdama už kurą ir kitas prekes, - pradėjo tiekti priešlėktuvinius tankus. Ar tai - galimo lūžio pradžia?

- Tai, ką siunčia Vokietija - sistemos „Gepard" - yra ganėtinai senas priešlėktuvinės gynybos elementas. Patranka suderinta su radiolokaciniu įrenginiu kovai su žemai skrendančiais šturmo lėktuvais, helikopteriais ir bepilote aviacija. Tai - geras daiktas, bet tikrai ne lūžio ginkluotė. Karinėje srityje naudojama sąvoka „žaidimą keičiantis ginklas". Toks ginklas galėtų būti, jei Ukrainai bus tiekiami „Fantom 15" ir „Fantom 16" lėktuvai.

- Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusija šio karo metu jau prarado per 40 tūkstančių savo karių. Kiti šaltiniai pateikia kur kas kuklesnius duomenis - antai JAV Centrinė žvalgybos agentūra skaičiuoja vos 15 tūkstančių. Koks skaičius būtų arčiausiai tiesos?

- JAV, britai skaičiuoja pagal patikrintus duomenis - kai galima įvardyti žmogų vardu, pavarde, dokumentuoti žūties vietą. Tai kur kas skrupulingesnis skaičiavimas, negu ukrainiečių. Aš asmeniškai manau, kad bus tikrai daugiau nei 15 tūkstančių, bet mažiau nei 40. Galėtume kalbėti apie 25-30 tūkstančių. Ukrainiečių žuvusiųjų skaičius - mažesnis, bet sunku būtų teigti, kad žymiai mažesnis. Abiem atvejais reiktų skaičiuoti ir sunaikintą karinę techniką: tai dažnai reiškia ir žuvusią įgulą.

- Tarptautinis valiutos fondas teigia, kad Rusija sankcijas atlaiko geriau, nei tikėtasi. Kiek tame tiesos ir ką tai reiškia?

- Tai, žinoma, yra tiesa. Antra vertus, reikia suvokti, kad Rusijos visuomenė žymiai geriau adaptuota toms problemoms, kurias sukelia sankcijos. Jeigu didžioji dalis Rusijos kaimų ir rajonų ligšiol neturėjo dujų, ėjo į lauko tualetą, reikia suprasti, kad šie žmonės puikiai prisitaikę prie dabartinių problemų. O miestų gyventojus, kuriems reikalinga šiluma, Rusija dar sugeba aprūpinti. Be to, sankcijos veikia ne taip, kaip tikėtasi; todėl, kad Rusija ligšiol gauna apie milijardą dolerių pajamų už parduodamus angliavandenilius kiekvieną dieną. Apie pusę milijardo išleisdama karui, ji išlaiko balansą. Tad iš šių sankcijų tikėtis greito efekto ir nereikėjo. Tai - ilgalaikis poveikis ekonomikai. Mašinų gamyba sustojo, ginkluotės gamyba - taip pat, įskaitant tankų gamybą, galimybes atnaujinti patrankų vamzdžius.

- Ko tikėtis iš rugpjūtį planuojamo Rusijos ir Turkijos prezidentų susitikimo?

- Šiam susitikimui ruošėsi ne tik jie, bet ir JAV bei kitos NATO šalys. Reiktų tikėtis kur kas mažiau, negu svajoja V.Putinas, ir mažiau, nei norėtų gauti Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdoğan).

Turkijos lyderis tikisi, kad jam bus suteikta galimybė kontroliuoti maisto produktų tiekimą visai Šiaurės Afrikai, į kurią jis dabar yra užsimojęs savo Didžiojo Turano projektu. Jis tikisi, kad jam bus leista ir prekiauti su Rusija, ir būti NATO. V.Putinas tikisi, kad R.T.Erdoganas taps universaliu derybininku, kuris padės sutarti dėl užgrobtų Ukrainos teritorijų priklausomybės įteisinimo. Neatsitiktinai derybos dėl grūdų tiekimo vyko Stambule.

R.T.Erdoganas tuo pat metu sieks išlaikyti strateginę partnerystę su Ukraina. Vargu, ar kas nors Didžiajame Turane pamiršo, jog Rusijos carų fantazijos apie Konstantinopolio „susigrąžinimą", Bosforo ir Dardanelų kontrolę niekur nedingo.

- Ar pavyks Europos Sąjungai nulipti nuo rusiško kuro „adatos"? Briuselis ragina mažinti dujų vartojimą, o šalys narės - nuo Italijos iki Vengrijos - tam lyg ir prieštarauja?

- Europos Sąjunga pasirinko teisingą kelią - 15 proc. mažinti dujų naudojimą apskritai. Jos žmonės ir taip ilgai gyveno šiltnamio sąlygomis. Nemanau, kad temperatūrai sumažėjus vienu laipsniu ištiks katastrofa. O naujasis Italijos ministras pirmininkas ir Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas (Viktor Orbán), žinoma, gali rūpintis, kaip gauti dujų, kad galėtų pleškinti daugiau.

- Jeigu jau prabilome apie Italiją, ten vyksta įdomūs procesai. Artėjant rinkimams apklausos rodo pergalę tautininkams ir konservatoriams. Gal ir ten kas keisis?

- Dalis jų konservatorių ir tautininkų turi polinkį į Rusiją. Kiti - antirusiški, bet kas bus jų partneriai? Silvijaus Berluskonio (Silvio Berlusconi) lakstymą su V.Putino dovanota striuke gerai atsimename. Pačiu geriausiu atveju šių jėgų valdoma Italija bus neutrali.

- O kaip Lenkija? Antivyriausybinė liberalios kairės koalicija renka daugiau nei pusę balsų. Jei ši koalicija laimės, ar gali būti kokių pokyčių santykiuose su Rusija?

- Man sunku įsivaizduoti lenkišką visuomenę, keičiančią politiką Rusijos atžvilgiu. Kaip Jungtinėse Valstijose politika šiuo atžvilgiu yra nacionalinis konsensusas, kaip tai yra konsensusas Jungtinėje Karalystėje, panašiai būtų ir Lenkijoje. Tai yra anglosaksiškos pozicijos išpažinėja. Kaip, beje, iš dalies ir Lietuva.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
44
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (934)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s