Neseniai atgijo H.K.Anderseno pasaka „Bjaurusis ančiukas": tik ne žąsys įsivaikino gražiąją gulbę, o atvirkščiai - tauriosios gervės įsivaikino paprastą žąsiuką.
Keista šeima pribloškė ne tik vietos gyventojus, šiandien jos pasižiūrėti atvyksta ornitologai iš visų Žemės kampelių. Kokia ateitis laukia paukščiuko, kurį augina netikri, bet labai rūpestingi tėvai?
Istorija prasidėjo, kai vienas fotografas, fotografuojantis gamtą, netikėtai pamatė neįprastą vaizdą: dvi aukštos kanadinės gervės oriai stypčiojo pelke, tėvams iš paskui ėjo jų jauniklis, o paskutinis trumpomis kojytėmis krypavo apvalainas ir pūkuotas ryškiai geltonas... žąsiukas.
Keista šeima, kurią sudaro tarsi atgiję garsiosios H.K.Anderseno pasakos personažai, gyvena nedideliame Medisono vandens telkinyje (JAV Viskonsino valstija).
Gervės augina kanadinės žąsies jauniklį kaip savo. Tokie kitos rūšies jauniklio įvaikinimo atvejai yra reti, bet ne unikalūs.
Praeityje specialistams yra tekę stebėti panašių epizodų. Jie, pasak mokslininkų, yra galimi dėl kelių priežasčių. Mat gervių ir žąsų populiacija pastaraisiais dešimtmečiais padidėjo ir, kaip lapės ir kojotai, jos apsigyvena urbanizuotose teritorijose. Dėl tokio gebėjimo prisitaikyti jos suartėjo ir tarpusavyje.
Žąsys, kurios minta žolėmis, gali gyventi įvairiose erdvėse, įskaitant tvenkinius. O gervės minta įvairiu maistu ir visada ieško pelkėtų vietovių, kur yra didelė maisto įvairovė. Prie miestų esantys rajonai, kuriuose gerai jaučiasi ir gervės, ir žąsys, šiems paukščiams yra ideali gyvenamoji vieta.
Kaip žąsiukas atsidūrė tarp gervių, pasakyti yra sunku. Kai kurie vietos fotografai mano, kad kanadinė žąsis padėjo kiaušinį į gervių lizdą. Kitų nuomone gervės užėmė žąsų lizdą, kuriame jau buvo kiaušinis, kai pavasario potvynis nuplovė jų pačių lizdą.
Kad ir kaip ten buvo, viena yra aišku: išsiritęs žąsiukas gerves priėmė kaip savo tėvus, o jos jį - kaip savo jauniklį. Dabar jis visur jas sekioja.
Vaizdas yra šiek tiek siurrealistiškas ir be galo jaudinantis - didelė, ilgakojė gervė švelniai rūpinasi šalia gulinčiu nerangiu geltonu pūkų kamuoliuku. Gervės su žąsiuku elgiasi kaip su savo vaiku: maitina, pridengia ir gina, net nuo spėjamų biologinių tėvų - žąsų porelės, ne kartą bandžiusios susigrąžinti žąsiuką.
Daugybė stebėtojų matė, kaip žąsys artinasi prie gervių šeimynos - suka ratus virš lizdo, garsiai gagendamos ir net jas puldamos. Bet gervės narsiai gina žąsiuką ir žąsis nuveja.
Gervių įsivaikinto žąsiuko ateitis dėl daugelio priežasčių yra labai miglota. Mat žąsys ir gervės daug kuo skiriasi, pavyzdžiui, racionu. elgsena ir migracijos strategija. Gervės savo jauniklius maitina vabzdžiais, kirmėlėmis ir kai kada smulkiais žinduoliais.
Žąsys - žolėdės, prisitaikiusios savarankiškai ieškoti maisto. O šis paukščiukas elgiasi ne kaip tipiškas žąsiukas: jis godžiai ryja kirminus, kuriuos jam siūlo įtėviai. Taip pat jis geriau už įtėvius plaukioja - mikliai suka ratus aplink juos vandenyje, o sausumoje yra nerangesnis, nes stengiasi žingsniuoti platesniais žingsniais kaip jo ilgakojai tėvai.
Kita problema gali tapti migracija: gervės ir žąsys migruoja skirtingu metų laiku, o ir skraido skirtingu greičiu ir skirtingame aukštyje. Ar žąsiukas sulauks amžiaus, kai galės migruoti - neaišku.
Didžiausias pavojus jaunoms gervėms yra žemėje gyvenantys plėšrūnai kaip meškėnai, lapės ir kojotai. Ypač jie pavojingi ankstų rytą arba vakare, kai šeima išsiruošia ieškoti maisto.
Taip pat pavojingos yra pelėdos ir kaimaniniai vėžliai, gyvenantys tvenkinyje. Ne visos istorijos, panašios į šitą, baigiasi laimingai, dažniausiai paukščių jaunikliai neišgyvena.
O kol kas neįprasta šeima yra labai miela akiai. Tai tikras gamtos stebuklas.