Pakas Rabanas - mados revoliucionierius

Močiutės dovanotas vardas

Būsimasis legendinis dizaineris ir vienas 7-ojo dešimtmečio naujos srovės ramsčių gimė 1934 m. vasario 18-ąją Pasajos mieste, Baskų krašte (Ispanija). Jo vaikystė sutapo su labai audringu laikotarpiu gimtojoje Ispanijoje. Šalyje kilo pilietinis karas, berniuko tėvas palaikė respublikonus ir 1939 m. buvo sušaudytas. Dizainerio mama buvo ne tik ateistė, bet dar ir arši komunistė, todėl labai baiminosi, kad jų šeimą persekios diktatoriaus F.Franko politikos vykdytojai. Jai neliko nieko kita, kaip su trimis vaikais bėgti iš šalies. Moteris pasirinko vykti į Prancūziją.

Tokį įdomų ir baskui keistą vardą Pakas Rabanas kaip slapyvardį dizaineris pasirinko neatsitiktinai. Fransisko močiutė buvo labai savotiška ir truputį ekscentriška: nors ir buvo tikinti krikščionė, tikėjo dar ir magija. Ji anūką vadino „Pako". Tai yra graikiškas žodis, verčiamas kaip „varniukas". Mažajam Fransiskui močiutė papasakojo, kad varnas yra jų giminės globėjas.

Būtent ji jam įdiegė simbolizmo svarbos supratimą, pasakojo, ką reiškia magiški simboliai ir mokė vertinti magijos galią, žvelgti į praeitį ir ateitį. Kaip vėliau pusiau rimtai, pusiau juokais teigė P.Rabanas, „man jau 78 tūkstančiai metų, ir aš prisimenu visus savo ankstesnius gyvenimus". Kadangi mama neigė bet kokią mistiką, vaikas augo prieštaringoje atmosferoje.

Vaikystė mados namuose

Apsigyvenusi Prancūzijoje, būsimojo dizainerio mama įsidarbino ispano modeliuotojo Kristobalio Balensiagos (Cristobal Balenciaga) mados namuose. Jai teko labai daug dirbti, kad viena išlaikytų šeimą. Fransiskas dažnai užsukdavo pas mamą į darbą, nes ji ten leido ištisas dienas. Fransiskas ir jo seserys anksti išmoko būti savarankiški. Gabus berniukas pradėjo piešti, jam ši veikla labai patiko, todėl nekeista, kad būtent su hobiu jis nutarė susieti gyvenimą. Ir vėliau piešimas visada užėmė svarbią vietą jo gyvenime, o dailininko talentą įvertino pats Salvadoras Dali.

Talentingas dailininkas iškart po mokyklos nesunkiai įstojo į Nacionalinę menų mokyklą, ketindamas tapti architektu. Kad galėtų susimokėti už nepigias studijas, jis buvo priverstas dirbti. Bet ne kroviku ir ne padavėju. Fransiskas greitai išmoko užsidirbti iš savo kūrybinių gebėjimų. Jau būdamas nesvetimas „Balenciaga" mados namuose, jis iš pradžių kūrė jiems aksesuarus ir dekoratyvinius elementus. Vėliau, kai pirmieji jo žingsniai pasirodė esantys sėkmingi, pradėjo bendradarbiauti su „Christian Dior", „Givenchy", „Yves Saint Laurent", „Nina Ricci", „Pierre Cardin".

Ateities mados kūrėjas

Kaip Fransiskas yra sakęs žurnalistams, revoliucingos nuotaikos - jo kraujyje. Tik, kitaip nei mama, jis nutarė daryti perversmą ne šalyje, o mados pasaulyje. Jau uždarbiaudamas studijų metais, dizaineris bandė aksesuarams naudoti naujas medžiagas. Jis norėjo sukurti ką nors sava, visiškai nauja. Todėl iš pradžių kaip pagrindinę medžiagą pasirinko kokybišką plastmasę -acetilceliuliozę ir metalą. Beje, vėliau metalas taps jo pagrindiniu „koziriu". Prancūzijoje tai buvo nauja, nematyta ir sukėlė tikrą furorą.

Mados gerbėjos iškart suvokė, kad tokie papuošalai yra būtent tai, ko reikia stilingam įvaizdžiui. 1965 m. buvo išgraibstyta daugiau kaip 210 tūkstančių Pako Rabano kurtų auskarų. Kaip tik tada dizaineris susimąstė apie savo prekės ženklą, ir tam reikėjo įsimintino vardo. Iš pradžių jis vadinosi Frankas Rabanas, o paskui jį dar sutrumpino, ir taip gimė Pakas Rabanas.

1966-ieji tapo Pako Rabano proveržio metais. Jis pristatė savo prekės ženklą, sukūręs revoliucingą tiems laikams kolekciją, kurią sudarė iš viso 12 modelių, o vadinosi ji „12 suknelių iš šiuolaikinių medžiagų, kurių negalima dėvėti". Prancūzus ši kolekcija šokiravo ir kartu sužavėjo. Iki tol niekas nekūrė drabužių iš labai keistų ir netinkamų tam medžiagų - metalo, popieriaus, plastiko. Jo kurtų drabužių tikrajame gyvenime nebuvo galima vilkėti, bet tai ir tapo jo skiriamuoju bruožu.

Kuriant neįprastas kolekcijas Pakui labai padėjo jo architektūrinis išsilavinimas, nors architektu jis nedirbo nė vienos dienos: jis mąstė plačiau už kolegas, kurie mokėsi dizaino. Vėlesniai metais Pakas nuolatos eksperimentavo su medžiagomis - naudojo popierių, odą, aliuminį, organinį stiklą. Jo modeliai kai kada tapdavo panašios į karžyges su šarvais iš plonos vielos. Tokia apranga buvo paklausi tarp to meto mados mylėtojų, o kolegos stengėsi kopijuoti modeliuotojo stilių.

Tik praėjus šiek tiek laiko, Pako Rabano kūriniai buvo pritaikyti vilkėti ne ant pakylos, kolekcijos tapo praktiškesnės, bet braižas liko atpažįstamas. Paryžiaus jaunimas, kuris tiesiog troško permainų, pavargo nuo vienodumo ir susidomėjo jaunu dizaineriu. Jiems norėjosi neįmanomo, ir Pakas tai jiems suteikė. Pakas Rabanas buvo pramintas savo epochos genijumi, kuriam pavyko neįsivaizduojamas dalykas - į vieną sujungti dvi industrijas, ir dar taip patraukliai.

Mada ir kinas

7-ą dešimtmetį dizaineriai turėjo keletą galimybių išgarsėti pasaulyje. Viena - tapti Holivudo kino kūrėjų komandos dalimi. Ryškus pavyzdys - Juberas de Živanšy (Hubert de Givenchy), kuris kūrė Odrės Hebern (Audrey Hepburn) herojės kostiumus filme „Keistas veidelis". Po filmo Odrė tapo pasauline įžymybe, o Juberas - pagrindine mados pasaulio žvaigžde.

Pakas Rabanas pasuko tokiu pačiu keliu. Jis, ateities mados kūrėjas, puikiai pritapo prie fantastinio filmo „Barbarela" komandos. P.Rabanas sukūrė kostiumus Džeinei Fondai (Jane Fonda) ir įrašė savo vardą į kino istoriją.

Labai greitai jo vardas išpopuliarėjo, jo kurtus drabužius pirko garsenybės. P.Rabaną dievino nestandartinių drabužių mėgėja Elizabeta Teilor (Elizabeth Taylor), vertino Odrė Hebern, kurią jis rengė filme „Dviese kelyje". Scenos kostiumus P.Rabanui užsakinėjo prancūzų scenos žvaigždės Milena Farmer (Mylene Farmer) ir Fransuaza Ardi (Francoise Hardy).

Parfumeris

1969 m. Pakas Rabanas nusprendė imtis dar ir parfumerio darbo, bet tokios stulbinamos sėkmės pats nesitikėjo. Kurdamas pirmuosius kvepalus dizaineris bendradarbiavo su ispanų prekės ženklu „Puig". Už lėšas, gautas pardavus aromatą, kompanija po 8 metų pasistatė savo parfumerijos gamyklą. Beje, būtent parfumerija vėliau tapo jos pagrindiniu lėšų šaltiniu. Pirmieji Pako Rabano kvepalai „Calandre" iškart patiko moterims: tuo metu beveik visi rinkoje pardavinėjami kvepalai dvelkė citrusų natomis, o jis padovanojo pasauliui aromatą su kipariso dvelksmu.

Paskui atsirado prieskoniniai „Paco Rabanne pour homme", pelnę daugybę apdovanojimų, ir dar ne vieni populiarūs kvepalai. Bet kultiniu prekės ženklo „Paco Rabanne" aromatu tapo XS („Excess Pour Homme"), ilgus metus figūravęs populiariausių vyriškų aromatų reitinguose. Dizaineris sakė, kad aromatų pasaulis jam yra labai svarbus, o naujo kvapo idėjos atsiranda tada, kai jų reikia.

Su aukštąja mada dizaineris atsisveikino 1999 m., svarbiausia vieta jo kūryboje atiteko parfumerijai ir gatavų drabužių kolekcijoms.

Kuklus genijus

Po Pako Rabano mada tiesiog nebegalėjo būti kokia buvusi. Jis buvo drąsus, nebijojo būti pasmerktas ir žinojo, ko siekia. Per pirmąjį jo madų šou modeliai ant pakylos išėjo basi. Kodėl? Atsakymas paprastas: tiesiog tada dar nebuvo prekės ženklo „Paco Rabanne" avalynės. Tas šou visiems įsiminė, bet ne vien dėl to. Būtent Pakas Rabanas pirmasis demonstruoti savo kūrinius pakvietė tamsiaodes merginas, taip pat buvo pirmasis, kieno modeliai žingsniavo skambant muzikai, nes iki tol kolekcijas komentuodavo jos kūrėjai.

Pakas Rabanas - žmogus, pelnęs nesuskaičiuojamą daugybę apdovanojimų už veiklą mados srityje. Šio dizainerio kūriniai puošia garsiausius pasaulio muziejus. Palikęs mados pasaulį, jis parašė 5 knygas jautriomis tikėjimo, dvasinio gyvenimo, gėrio temomis, rašė apie Dievą, intuiciją, meilę ir net apokalipsę. Viename iš savo kūrinių autorius išpranašavo, kad šimtmečių sandūroje ant Paryžiaus nukris kosminė stotis „Mir", bet vėliau pareiškė, kad apsiriko skaičiuodamas. P.Rabanas užsiėmė labdaringa veikla: už savo lėšas leido meno žurnalus, steigė kultūros centrus trečiojo pasaulio šalyse.

Jis nebuvo panašus į daugelį garsių dizainerių, jo gyvenimas daugiau priminė vienuolio arba atsiskyrėlio gyvenimą. Pakas Rabanas nemėgo triukšmingų vakarėlių, nerūkė ir negėrė. Bet kuklus pažiūrėti žmogus turėjo tokių neįtikėtinų idėjų, kurios gali gimti tik tikro genijaus galvoje.