Su pažeidėjais reikia kovoti griežtai: metas konfiskuoti ir el. paspirtukus

Pažeidimas po pažeidimo

Redakcija sulaukė skaitytojų atsiųstų dviejų, skirtingose Vilniaus vietose padarytų beveik identiškų automobilių registratorių vaizdo įrašų. Viename jų buvo užfiksuota, kaip gatve važiuojantis paspirtukininkas, be jokio įspėjimo, prieš pat priešais atvažiuojantį automobilį kerta dvigubą ištisinę liniją ir nusuka į daugiabučio kiemą.

Antrame užfiksuotas paspirtukininkas, kuris įvažiavęs į pėsčiųjų perėją, staiga nulekia prieš eismą, prieš pat atvažiuojantį automobilį.

Įrašų autoriai stebėjosi tiek paspirtukininkų neatsakingumu, tiek policijos neveiksnumu, kovojant su tokiais KET pažeidėjais. Pasak jų, matant kaip važinėja paspirtukininkai, iki nelaimės lieka vienas žingsnis. Jai atsitikus kaltininką gal ir pavyktų nustatyti, tačiau tokio aiškinimosi niekas nenori, todėl vairuotojai akcentavo, kad paspirtukų, tiek nuomotų, tiek privačių, kontrolei policija galėtų skirti daugiau dėmesio. Jeigu organizuojami reidai, skirti automobilių patikroms, tai kodėl analogiškai negalima drausminti paspirtukininkų, klausė skaitytojai.

Reikia keisti visuomenės požiūrį

Policijos Departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys patikino, kad KET yra numatyti reikalavimai mikrojudumo priemonėms, o tam tikra paspirtukininkų ir dviratininkų kontrolė vykdoma, bet ji nėra nuolatinė.

„Jų daromi pažeidimai nėra prioritetiniai. Be to, kalbant apie chuliganišką vairavimą, sunku kažką įrodyti, nebent pažeidėjas būtų sučiuptas už rankos. Taip yra, nes paspirtukai ir dviračiai neturi valstybinių numerių ar kitų aiškių registracijos ženklų, o gaudyti juos pagal vaizdo įrašuose užfiksuotus veidus policija nesiims, - nurodė pareigūnas. - Kontrolė vykdoma pagal priemonių planą. Reidai rengiami vidurvasaryje, kuomet mirkojudumo priemonių gatvėse daugiausia, kurortiniuose miestuose ir rudens pradžioje, kuomet vaikai ir paaugliai grįžta į miestus."

V.Grašys neslėpė, kad paspirtukams populiarėjant, vis ryškesnis tampa dalies žmonių atsakomybės trūkumas.

„Tėvai nuomoja juos savo nepilnamečiams vaikams, ko daryti negalima, arba patys rodo neigiamą pavyzdį, veždami vaikus kartu su savimi. Patys ne kartą esame drausminę vaikus kartu su savimi paspirtukais vežančius tėvus, informavę apie galimas pasekmes susidūrimo atveju, tačiau jie tokias pastabas linkę ignoruoti. Ir be reikalo, kadangi traumos, kurios patiriamos krentant nuo paspirtuko, yra baisios.

Taip pat pagal šiuo metu galiojančias KET tiek paspirtuką, tiek dviratį per pėsčiųjų perėją reikia persivaryti, tačiau taip elgiasi tik vienas kitas, o dauguma per perėjas važiuoja net nesižvalgydami šalis", - konstatavo pareigūnas.

Jo nuomone, daugiausia įtakos pokyčiams į gerą gali turėti prevencija ir švietėjiška veikla.

„Karts nuo karto pažeidimai fiksuojami, tačiau juos sunku identifikuoti. Taip pat įstatymai nenumato paspirtukų konfiskacijos, bet, manau, vien draudimais problemos neišspręsi. Tam reikalinga švietėjiška veikla. Tarkim, būtų tikslinga grąžinti į mokyklas eismo saugumo pamokas, kad moksleiviai žinotų, kaip elgtis kelyje einant pėsčiomis, važiuojant dviračiu ar paspirtuku. Nebejoju, kad dalis per jas įgytų žinių išliktų ir problemų keliuose būtų mažiau, - teigė pareigūnas. - Taip pat prie jų mažinimo gali prisidėti apie pasikeitusias taisykles informuodama ar jas primindama žiniasklaida, kadangi ji žmonėms daro nemažą poveikį."

Baigdamas pokalbį V.Grašys išskyrė kelis momentus, kuriuos dažnas paspirtukininkas linkęs pamiršti.

„Dalis visuomenės mikrojudumo priemones supranta, kaip pramogos, o ne kaip transporto priemonę. Toks požiūris yra ydingas ir jį būtina keisti. Taip pat reikia atminti, jog visoms joms galioja KET, kurių nepaisymas gali turėti skaudžias pasekmes.

Svarbus yra ir visuomenės švietimas, pradedant nuo darželių ir mokyklų, kad vaikai žinotų, kaip privalu elgtis gatvėje, ir baigiant visuomenės nepakantumu tokiems pažeidimams. Nė karto neteko matyti, kad praeivis vaiką paspirtuku vežančiai mamai ar tėčiui pasakytų, kad tokiu būdu jis kelia pavojų sau ir aplinkiniams, todėl taip elgtis nereikėtų. Saugus eismas yra visų, o ne tik pareigūnų, pilietinis suinteresuotumas", - apibendrino V.Grašys.