Trumpa vairuotojo pažymėjimo istorija

Tapo akivaizdu, kad šią pažangos bangą teks kontroliuoti, o automobilininkus - bent jau griežtai registruoti. Kai kada pasitaikydavo juokingų atvejų - Henris Fordas vairuotojo pažymėjimą gavo tik sulaukęs penkiasdešimt šešerių, o Didžiojoje Britanijoje pirmasis vairavimo egzaminą išlaikė ... ponas Bynas.

Atsirado automobiliai - pasipylė avarijos

Iki XX a. pradžios pagrindinė transporto priemonė buvo arklių traukiami ekipažai, o automobiliai buvo veikiau retenybė, ne kasdieninis reiškinys. Bet laikas ėjo, ir jau praeito amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje arklių traukiamų transporto priemonių drastiškai sumažėjo. Vairuotojų skaičius Europoje ir Amerikoje sparčiai augo, kūrėsi automobilininkų klubai, tobulėjo savaeigių ekipažų techninės charakteristikos, bet mūsų dienomis įprastų šviesoforų, kelio ženklų, kelių eismo taisyklių nebuvo. Užtat nuolat gausėjo avarijų miestų gatvėse ir ne tik ten.

Pirmasis mirtimi pasibaigęs kelių eismo įvykis buvo užregistruotas 1896 m. Londone, kur automobilis partrenkė moterį. Teismas, beje, tada vairuotoją išteisino. Viena iš avarijos priežasčių buvo ta, kad pėstieji, nepratę prie naujoviško transporto - be arklių ir judančių „milžinišku" greičiu - ne visada reaguodavo tinkamai ar bent jau santūriai. O ir vairuotojai, norėdami pralėkti „su vėjeliu", nustebinti šalia sėdinčią širdies damą ir kitaip paįvairinti vairavimo patirtį, automobilizmo aušroje pridarė nemažai bėdų.

Vairuotojai įsibėgėję atlikdavo staigius manevrus, įsirėždavo į medžius ir įvairius atitvarus ir palikdavo mašinas bet kur - parkavimo taisyklių nebuvo. Tapo aišku, kad, pirma, vairuoti reikia leisti ne bet kam, o apmokytiems ir užregistruotiems žmonėms. O antra, iškilo būtinybė sukurti kelių eismo taisykles, dėl kurių sumažėtų avarijų arba, kaip tada dar buvo tikimasi, jos nesikartotų.

Vairuotojo pažymėjimai: pradžia

Vairuotojo pažymėjimo, arba, tiksliau, leidimo vairuoti transporto priemonę, prototipas pasirodė 1888 m. Karlui Bencui (Karl Benz) išradus „motorinį vežimą" (Motorwagen) - pirmąjį automobilį su vidaus degimo varikliu. Reaguodamas į triukšminga mašina nepatenkintų piliečių skundus, Badeno didysis kunigaikštis išleido ypatingą nutarimą: K.Bencui buvo nurodyta vairuojant transporto priemonę neviršyti 6 km/val. greičio mieste ir 12 km/val. užmiestyje, taip pat jį mažinti priartėjus prie kitų eismo dalyvių.

O 1893 m. Paryžiaus policijos prefektas Luji Lepenas (Louis Lepine) vienam piliečiui išdavė pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti transporto priemonę su varikliu. Tai buvo pirmasis pažymėjimas iš daugybės atsiradusių vėliau. Reikia pasakyti, kad tuo metu niekas nekalbėjo apie kokius nors egzaminus vairuotojams: pirmaisiais tokiais pažymėjimais buvo tik registruojami automobilininkai ir jų transporto priemonės, taip pat buvo nustatytos pirmosios kelių eismo taisyklės. Didžiojoje Britanijoje 1903 m. įstatymu maksimalus automobilių judėjimo greitis buvo ribojamas jau iki 32 km/val.

Egzaminai, taisyklės, baudos

1909 m. buvo priimta Tarptautinė automobilių eismo konvencija. Atsirado pirmieji kelio ženklai, vairuoti buvo leista nuo 18 metų, už pirmą „Važiavimo keliais automobiliu taisyklių" pažeidimą buvo numatytos baudos.

Įvairiose šalyse viskas buvo skirtingai - kai kur vairuotojas turėjo laikyti rimtą egzaminą, kad įrodytų savo gebėjimą saugiai valdyti automobilį, o kai kur pakako paprašyti išduoti pažymėjimą. Taisyklės skirdavosi net toje pačioje valstybėje, pavyzdžiui JAV Ilinojaus valstijoje privalomas vairavimo egzaminas buvo įvestas jau 1899 m., o Niujorko valstijoje - tik 1910 m., ir tai tik profesionaliems vairuotojams. Beje, JAV 1909 m. jau buvo 200 tūkstančių vidaus degimo varikliais varomų automobilių, o po dar kelerių metų jų skaičius išaugo daugiau kaip dešimt kartų.

Didžioji Britanija, jau praeito amžiaus pradžioje priėmusi įstatymą dėl automobilių ir jų registracijos, tik 1934 m. įvedė privalomą egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti. Pirmasis žmogus, sėkmingai jį išlaikęs, buvo toks ponas Dž.Bynas, tai įvyko 1935 m. O dabartinės formos vairuotojo pažymėjimai, dabar tapę tarptautinės bendruomenės pripažintu dokumentu, buvo įvesti 1999 m.