Aukščiau jų - tiktai Dangus? Klystate, tik Briuselis

Po šio skandalingo verdikto vargu ar ką nors nustebintų šios devynių teisėjų grupės užmojis panaikinti net valstybinį lietuvių kalbos statusą, kaip diskriminacinį, pažeidžiantį migrantų, kurių prisipumpavome marias, teises. Juk pradžia to paties teismo jau padaryta.

Seimo narys dr. Vytautas SINICA sako, kad Konstitucinis Teismas, paneigęs Konstituciją, paneigė save ir visiškai diskreditavo savo misiją.

- Išeitų, kad Konstitucinis Teismas (KT) iškėlė save aukščiau Konstitucijos, aukščiau Seimo, aukščiau įstatymo, - aukščiau valstybės? Kaip tai įvardinti?

- Aš vadinu tai konstitucine krize. Visi turėtume taip vadinti, nes valdžių atskyrimas ir demokratija, kaip esminė piliečių valia ir atskaitos taškas, šiuo atveju nebeveikia. Neįmanoma patikėti, kad KT teisėjai nesuprastų, jog tai, ką jie aiškina, neturi nieko bendra su piliečių valia priimta Konstitucija. Ypatingai iššaukiantis išaiškinimo teiginys yra, kad visuomenės stereotipai bei nuostatos (suprask, šeima tarp vyro ir moters) negali turėti įtakos „diskriminuojantiems" įstatymams priimti.

Maža to, peržengdamas įgaliojimus, KT ne tik diktuoja Seimui, tikrajam įstatymų leidėjui, kad jis privalo sureguliuoti vienos lyties porų šeimų santykius taip ir ne kitaip, bet ir pasako, kad privalo įsigalioti ir 2000 metais į Civilinį kodeksą įrašytas partnerystės institutas. Tik Seimas pats sprendžia, kada ir kas įsigalioja. Naujausias KT išaiškinimas, o plačiau pasižiūrėjus, ir visa grupė ankstesnių išaiškinimų aiškiai rodo, kad KT jaučiasi esąs aukščiau visų valdžios šakų ir svarbiausia, aukščiau Konstitucijos ir net aukščiau Tautos.

- Kaip iki to nusiritome? Kas nulėmė tokį virsmą?

- Manau, pati institucija yra linkusi išsigimti, nes tiek KT, tiek kitose šalyse jo funkcijas atliekančio Aukščiausiojo Teismo niekas nekontroliuoja. Iš esmės kontroliuoja etiniai profesiniai standartai: arba tie teisėjai jaučiasi įpareigoti konstitucijos teksto, arba nesijaučia, bet nėra išorinių stabdžių, kurie galėtų juos sustabdyti. Prezidentas negali, Vyriausybė negali, Seimas negali, na, tauta pas mus nė vienos valdžios sustabdyti negali.

Ne viena šalis su ta problema susiduria ir visur dėl tos pačios priežasties - kad ir kokią valdžią išsirinktų žmonės, kad ir kokių reformų siektų, labai dažnai tos šalies AT, arba KT jaučiasi įpareigoti išsaugoti „progresyvią", liberalią, kosmopolitinę, kai kur leftistinę laikyseną, politikos kryptį ir be jokių įgaliojimų stoja prieš tuo metu esančios valdžios bandymus ką nors pakeisti. Lietuvoje skirtumas tik tas, kad KT tą darė netrukdomas. Ir netgi politikams patikdavo, kad daugelį klausimų galima permesti KT ir nusiplauti rankas - Seimas labai dažnai taip elgdavosi.

- Galima pastebėti tam tikrą mūsų KT nuoseklumą judant šia kryptimi. Juk buvo ir anksčiau sprendimų, kurie turėjo tautą, jeigu ji dar yra, išvesti į gatves...

- Daug tokių sprendimų būta, galima net sąrašą sudaryti. Patys skandalingiausi man buvo išaiškinimai net ne šeimos, bet ypatingai kalbos ir referendumo klausimu, nes abiem atvejais KT visiškai paneigė tiek Konstituciją, tiek save labai tiesmuka forma. Pavyzdžiui, asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose klausimu KT mažiausiai tris kartus aiškino, kad griežtai negalima rašyti nevalstybine kalba, nes pasas yra santykio su valstybe dokumentas, kad valstybinė kalba yra lietuvių, kol galiausiai sukūrė spragą, kad išimtys galimos Valstybinei lietuvių kalbos komisijai leidus. Komisija neleido, tačiau KT neseniai vis tiek pasakė, kad galima, - tai yra, visiškai paneigė ankstesnius savo išaiškinimus šia tema.

Tas pat nutiko ir dėl referendumų taisyklių. 1994 metais KT buvo išaiškinęs, visiškai teisingai ir logiškai, kad nieko nėra aukščiau už Tautos valią, iš kurios kilo Konstitucija, todėl Tauta laisva keisti Konstituciją, kai nusprendžia. Na, o 2014 metais jau buvo išaiškinta priešingai: Tauta negali daryti Konstitucijos pakeitimų, jeigu jie prieštarauja esamai Konstitucijai arba jos integraliems principams...

- Vadinasi, Tauta negalėtų sušaukti referendumo dėl šito skandalingo KT sprendimo?

- Būtų kova. KT lyg ir suteikia galią Seimui ginčyti 300 tūkst. piliečių valia siūlomus pakeitimus, bet jis gali jos ir neginčyti.

- Pagal absurdišką KT sprendimą kyla absurdiškas klausimas: jeigu Tauta nebėra suverenas, tai kas tada suverenas?

- Vienareikšmiškai devyni žmonės, KT teisėjai.

- Kam jie atstovauja?

- Objektyviai tiesai, kaip jie ją įsivaizduoja. 2019 metų buvusio KT pirmininko Dainiaus Žalimo kadencijos metu priimtas sprendimas, kad europinės vertybės yra aukščiau už Lietuvos Konstituciją ir kad Lietuvos Konstitucijos aiškinimas turi būti suderintas su europinėmis vertybėmis ir tarptautine teise. Aš manau, jie jaučiasi (ir tai yra didelė dalis jų motyvacijos) vykdantys misiją suderinti mūsų Konstituciją, jos aiškinimus su „europinėmis vertybėmis" ir tarptautine teise. Pvz., vadovaujantis tarptautinių teismų praktika vienos lyties partnerystės atžvilgiu, ten link ir sukama, nepaisant, kad Konstitucijoje tam jokių argumentų nėra.

- Jau radosi vienos lyties porų, pasigavusių KT siūlymą kreiptis į teismus dėl „šeimos" įteisinimo. Įdomu, ar tokioms ne pagal įstatymą „šeimoms" priklausys lengvatos, teikiamos vyro ir moters šeimoms?

- Sunkus klausimas, kadangi dabar laužoma teisė. Tai skandalingas nihilizmas - KT sako vienalytėms poroms: eikit į teismus ir prašykit to, ko jums joks įstatymas neleidžia. Einama tuo pačiu keliu: buvusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska gindavo teismuose žmones, kurie norėdavo dvigubos „w" savo paso įraše ir iškovojo keletui žmonių tokią teisę, kuri paskui pasitarnavo kaip argumentas leisti pavardžių nelietuviškais rašmenimis rašybą asmens dokumentuose.

Dabar tikimasi to paties ir partnerystės atžvilgiu. Suprantu entuziazmą pvz., teisėjo Mizaro arba to paties Raskevičiaus, manančių, kad visos nuorodos įstatymuose, kurios yra susijusios su partneryste, turėtų galioti, teismui suteikus porai šeimos statusą; tada jos galėtų pretenduoti į paramą pirmajam būstui ir panašiai. Kokia tada būtų paramos šeimai programų prasmė? Juk jos egzistuoja ne kam kitam, o gimstamumui skatinti. Visi suprantam, kad vienalytės šeimos negali niekaip prisidėti prie šitų programų tikslo,- globa nėra tėvystė...

Labai raginu bendrosios praktikos teismus elgtis garbingai, neprisidėti prie chaoso valstybėje ir nepradėti registruoti partnerysčių. Teisėjai žino savo darbą ir žino, kad negali to daryti. Tą leidžiančio įstatymo nėra. KT galios kažką įteisinti neturi, jis tik pasako, kokie įstatymai nedera su Konstitucija. KT savivalė nesukūrė teisės tokiai pačiai kitų teismų savivalei.

- Juk ne dėl to LGBT ideologai taip agresyviai siekia šeimos statuso?

- Tai principo reikalas. Kai kurie asmenys, manau, yra įtikėję, kad juos žemina tai, kad jų ryšys nėra prilygintas vyro ir moters šeimai. Vis dėlto manau, kad ne vienas iš jų jaučia, kad ir ką teisiškai pripažintum, vis tiek jų santykis objektyviai neprilygs vyro ir moters sąjungai, bet tiems, kurie dėl to kovoja, pvz., mažumų aktyvistui Mizarui, arba į politiką nuėjusiam Raskevičiui, ar ponui Simonko, kaip skandalingiausiam šito fronto kareiviui, tai yra politinis tikslas, vėliava, kurios vedini jie tikisi pasiekti pergalę ir dovanoti ją savo bendruomenei.

Kita vertus, egzistuoja ir ideologinis įsitikinimas pakeisti šeimos sampratą, kylantis iš vadinamojo kultūrinio marksizmo, pokariu suklestėjusios Vakaruose filosofijos, kuri, deja, ne vienoje šalyje tapo labai įtakinga. Ta filosofija moko, kad visas tradicines lyties, šeimos, kalbos, tautos, religijos, valstybės, sienų, ir t.t. ir pan. sampratas reikia pakeisti ir geriausia pakeisti taip, kad žmonės galėtų patys susidėti kokį nori turinį, nes esą tos sampratos įkalina ir pavergia žmones. Jie išsilaisvina tik tada, kai patys apsisprendžia, kas yra kas. Galutinė filosofinė šaknis yra žmonių „išlaisvinimas" iš normų, nors dauguma tai darančių ir patys to nesupranta.

- Na, o tie, kuriems leftistinės normos peršamos prievarta, galbūt atsiduria totalitaristinės ideologijos lauke?

- Pagrindinis totalitarizmo bruožas yra minčių diktatas. Totalitarinės valstybės (jų buvo labai mažai istorijoje) turėjo tikslą ir joms visai neblogai sekėsi sekti, stebėti ir auklėti, ką ir kaip galvoti. Atkreipkite dėmesį: judėjimas pakeisti lyties ir ypač šeimos sampratą niekada ir niekur neapsieina be pastangų užčiaupti ir bausti tuos, kurie nepriima naujų sampratų. Visur kur atsiranda įvairaus griežtumo neapykantos kalbos įstatymai, baudžiantys už prigimtinę šeimos ar lyčių sąvoką.

Šalia to egzistuoja neformalios pastangos diktuoti ką galvoti, vadinamoji ideologinė cenzūra - atšaukimo (cancel) kultūra. Jeigu nėra įstatymo, kuris nubaustų už kitamintiškumą, yra socialinis spaudimas, šalinimas iš pareigų, darbų, verslų ir t.t. Jeigu kas nors galėtų pasakyti pavyzdį šalies, kur priėmus naują šeimos sampratą, nebuvo sukurti neapykantos įstatymai, arba plataus masto socialinis spaudimas, nustebčiau, nes tokių atvejų praktiškai nėra, - kas pakeičia šeimos sampratą, ten atsiranda ir spaudimas atitinkamai mąstyti; šis totalitarinis aspektas visada tose pastangose egzistuoja.

- Yra kokia nors teorinė galimybė nušalinti Konstitucinį Teismą, jam susikompromitavus?

- Man nėra žinomas toks būdas. Iš esmės nėra numatyta tokia tikimybė, ji net nebuvo aptarta Konstitucijoje. Mes tikėjomės, kad teisėjai bus atsakingi ir sąžiningi profesine ir bendražmogiška prasme žmonės, bet, matyt, tikėjomės per daug. Taip nenutiko, gal ir dėl to, kad Lietuvoje nėra tiek daug teisėjų, kad kas penkerius metus pakeičiant devynis KT žmones, būtų išlaikytas šioms pareigoms būtinas aukščiausias lygis visomis prasmėmis. Ir tas lygis akivaizdžiai smunka savivalės link.

KT teisėjų darbas yra nuolatinė įtampa tarp susivaldymo (nepiktnaudžiauti savo galiomis ir gerbti Konstitucijos tekstą) ir tarp savivalės, kur labai norisi įterpti savo pažiūras. Atrodo, kad savivalės pagundai dėl partnerystės išaiškinimo pasidavė visi KT teisėjai, nes atskirosios nuomonės nebuvo. Šiuo metu KT nėra nė vieno konstitucinės teisės specialisto, visi teisėjai atstovauja kitas teisės sritis. Anksčiau tokių specialistų būdavo.

- Matote Seimo galimybę kaip nors paveikti šitą padėtį?

- Manau, reikės Seimo narių valios išradingai išbristi iš aklavietės, į kurią įstūmė KT, partnerystės klausimą sureguliuojant taip, kad jis nepaneigtų šeimos sampratos. Manau, kad tai įmanoma, tik nežinau, kiek tam bus valios tarp kolegų, net pasitelkus visus įmanomus argumentus. Kita vertus, šitas Konstitucinio Teismo išaiškinimas galutinai ir negrįžtamai parodė, kad su esamu Konstitucijos tekstu KT padarys ką tik nori, kad tik gautų norimą ideologinį „europines vertybes" atitinkantį sprendimą.

Vadinasi, norint grąžinti Konstitucijos ir Tautos kaip suvereno viršenybę prieš devynis teisėjus, reikia pataisos, santuoką ir šeimą reguliuojančiam Konstitucijos straipsniui. Reikia aiškiau suformuluoti, kas yra šeima, nepaliekant galimybės tokioms manipuliacijoms. Tam reikalingas referendumas.

- Yra manančių, kad kritika ir nusivylimas KT didina nepasitikėjimą valstybe, kad dabar tam - itin netinkamas metas...

- Šiandien nebuvo tinkamas metas priimti tokį KT sprendimą. Karo ir agresijos kontekste, kurį laikau rimtu ir mums aktualiu, gresiančiu ir Lietuvai, reikia vengti temų ir klausimų, kurie akivaizdžiai kiršina visuomenę. Tiek pandemijos valdymas buvo daromas taip, kad kuo labiau priešintų žmones, tiek partnerystės stūmimas buvo akivaizdus visuomenės kiršinimas, tiek migrantų krizės valdymas 2021 metais, kai nelegalai bėgo iš Baltarusijos, - visos didžiosios temos, kurios eskalavosi iki didelio žiniasklaidos dėmesio, buvo vystomos taip, kad pjudytų visuomenę. Ir jeigu atsakomybės turime bent kiek daugiau, negu turėjo Ingridos Šimonytės vyriausybė, privalome vengti temų, kurios poliarizuoja visuomenę.

Lietuvoje, kurios visuomenė yra akivaizdžiai prieš LGBT porų prilyginimą šeimai, toks KT sprendimas, daugeliui sukelia minčių, kokią santvarką mes puoselėjame ir giname. Būtų teisinga nekreipti dėmesio, kokia čia santvarka ir kokias nesąmones kai kurios valdžios šakos priima, nes mes giname ne valdžią, - prireikus pilietis gina šeimą, žemę, atmintį, jam brangią aplinką, - bet visi suprantame, arba bent tie, kurie sprendimus priima, privalėtų suprasti, kad požiūris į valdžią ir požiūris į tai, ar ta santvarka žmonių suvokimu atitinka sveiką protą, turi įtakos mūsų motyvacijai, nusiteikimui, susitelkimui. Vadinasi, karo ir agresijos kontekste reikia vengti tokį susvetimėjimą sukelti.