Mokesčių girnos gali sutraiškyti

Šią mokesčių reformą konservatoriai pristatė kitą dieną po jiems nepalankių savivaldos rinkimų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė iki šiol tikina, kad ši reforma, kurioje keičiasi įvairioms pajamoms taikomi mokesčiai, nėra tik būdas papildyti biudžetą. Taip esą bandoma mokesčių sistemą paversti labiau sąžininga visiems.

Tačiau reforma sulaukė itin daug kritikos, įvairūs verslo, asociacijų atstovai tiesiog užvertė ministeriją raštais, pasiūlymais, tarp kurių ir prašymai visiškai atsisakyti planuojamų pokyčių. Internete dėl to jau paskelbta ne viena peticija.

Didins apmokestinimą

Net ir po didžiulės kritikos lavinos Finansų ministerija neatsisakė planų didinti gyventojams mokesčius. Tiesa, kartu nurodoma, jog reformoje numatoma padidinti mokestinį kreditą, kad mažų pajamų (iki 15 tūkst. eurų per metus) gavėjų iš individualios veiklos efektyvus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas mažėtų nuo 5 proc. iki 3 proc.

Palaipsniui ketinama didinti GPM tarifą kitiems individualiai dirbantiems. Dabar jis siekia 5-15 proc., tačiau po reformos pasieks 20 proc. Ministerija ramina, kad 2024 m. GPM tarifas nebus keičiamas ir GPM tarifas pilna apimtimi taikomas tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų ribą. 2025 m. GPM tarifo viršutinė riba keičiama nuo 15 iki 17 proc., 2026 m. - nuo 17 proc. iki 20 proc.

Taip pat nebus leidžiama iš apmokestinamųjų pajamų atimti valstybės socialinio draudimo (VSD) ir privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, dėl to prezumpcinių sąnaudų dydis sumažinamas nuo 30 proc. iki 20 proc. Kartu numatomas neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) ir minimalios mėnesinės algos (MMA) suvienodinimas iki 2028-ųjų metų.

Koalicija nesutaria

Mokesčių reforma kaitina ne tik gyventojų, bet ir valdančiosios koalicijos aistras. Mažieji koalicijos atstovai jau abejoja, ar Seimas iš viso galėtų tam pritarti.

Štai Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė komentuoja, kad dėl mokesčių reformos turinio koalicijoje dar nėra sutarta. „Mes programiškai esame įsipareigoję stiprinti viduriniąją klasę, įmones, kad jos galėtų daugiau kurti gerai apmokamų darbo vietų, ir tam yra atitinkami mokestiniai sprendimai", - šią savaitę teigė A.Armonaitė.

Kartu „laisvietė" aiškino, kad sprendimas nepriklausys nuo to, kaip parlamentas balsuos dėl antradienį į Seimą grįžtančio civilinės sąjungos įstatymo:. „Nenorėčiau, kad šie klausimai būtų siejami, mes neprekiaujame, neprekiavome ir tai būtų nesąžininga rinkėjų atžvilgiu."

Ministrės partietis, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas mano, kad jeigu mokesčių reformos paketas ateis iki Seimo, jis bus smarkiai keičiamas: „Ta mokesčių reforma tik leistų perstumdyti eilutes - iš vienų šiek tiek daugiau paimti, kitiems šiek tiek daugiau duoti. Tai visas tas tikslas yra tolygesnio apmokestinimo paieškos, kurios natūraliai kelia klausimų."

Interviu su Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadove Daiva ČIBIRIENE:

- Finansų ministerija skelbia, kad po pirminio mokesčių pasiūlymo pakeitimo kovą gavo apie 70 pasiūlymų iš įvairių organizacijų ir institucijų. Į siūlymus buvo atsižvelgta?

- Iš tiesų neatsižvelgta į nieką. Išskyrus į tai, kad siūlėme daugiau diskutuoti, pateikiant skaičiuokles, kurios padėtų įsivertinti planuojamus pokyčius. Iš visų mūsų pasiūlymų atsirado tik skaičiuoklė. Net VMI pateikė labai daug pasiūlymų ir kritikos, o tai būna labai retai.

- Teigiama, kad reforma buvo kuriama trejus metus. Gal per tą laiką vyko diskusijos su organizacijomis, verslo atstovais?

- Diskusijos vyko dėl NT mokesčio ir kai jis buvo pristatytas, tai nebuvo naujiena. Bet tai yra tik gėlytės, palyginus su tuo, ką planuojama keisti dabar ir kaip tai paveiks šalies ekonomiką. Reforma nebuvo išdiskutuota, pasiūlymams pateikti laiko buvo nedaug. Kai buvo paskelbtas reformos projektas, niekas, apart Finansų ministerijos, negalėjo jo paaiškinti, bet ministerija nekėlė ragelio, o diskusijas socialiniame tinkle užblokavo.

Mūsų nuomone, projekto poveikio vertinimas ir diskusijos su visuomene neatitiko teisėkūros pagrindų įstatymo. Todėl mes siūlėme iš naujo peržiūrėti projektą ir daryti naują jo teikimą. Mums buvo atsakyta, kad diskusijos buvo tinkamos, buvo organizuojama daugiau kaip 20 susitikimų.

Aš buvau tuose susitikimuose. Ten nebuvo diskusijos. Buvo tik keliamos rankos, o kas kalbės, nuspręsdavo Finansų ministerija. Tiems, kurie nepritardavo ministerijos pozicijai, kalbėti nebuvo leidžiama.

- Teigiama, kad dirbančiųjų individualiai apmokestinimas turi priartėti prie samdomų darbuotojų apmokestinimo. Jūs sakote, kad lyginti šias dvi veiklos formas yra nelogiška. Kodėl?

- Individuali veikla yra pati smulkiausia verslo forma Lietuvoje. Tai yra žmonės, kurie imasi veiklos ir atsakomybės už savo atliekamą darbą. Jeigu norime ją apmokestinti taip, kaip darbo santykius, gyventojui nebus prasmės rinktis tokią formą. Darbo santykiai atneša galimybę atostogauti ir gauti atlyginimą, pirmas dvi ligos dienas gauti apmokėjimą iš darbdavio „kišenės". Dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą, jeigu tu sergi, už tas dvi dienas niekas nemoka. Net jeigu sergi mėnesį ir negali dirbti, turi mokėti PSD įmokas nuo MMA.

Be to, darbuotojams taikomas NPD, o individualios veiklos pajamoms jis nėra taikomas. GPM, kad ir koks jis nedidukas būtų, skaičiuojamas nuo kiekvieno uždirbto euro dirbant su individualia veikla. Su darbo santykiais taip nėra. Tad pagal ministerijos planus, 2026 m. didelė dalis individualios veiklos vykdytojų sumokės daugiau mokesčių nei dirbantys pagal darbo sutartį. Bet pensijos jie gaus daugiau nei dirbantys su individualia veikla.

Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje sumoka 75 proc. visų surenkamų mokesčių. Kuo dar valstybė nepatenkinta? Jeigu mes šią formą „glušinsime", ji tikrai nesivystys ir tai atneš Lietuvos ekonomikos sąstingį. Nes yra ekonomikoje tam tikras lūžio taškas, kai gali didinti mokesčius, bet jų daugiau nesurinksi. O valstybei verslininkas yra daug naudingesnis nei darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

- Kodėl nekalbama, kad didelė dalis individualiai dirbančių asmenų veiklą vykdo kaip papildomą, nes dirba ir pagal darbo sutartis?

- Nekalbama, nes nepatogu. Nes tuomet kyla klausimai, kodėl tokį žmogų mes papildomai apmokestiname „Sodros" mokesčiais, kai jis jau turi draudimą? Kodėl nepaliekama laisvė jam pačiam rinktis, ar jis nori papildomo socialinio draudimo. Gal jis ne iš gero gyvenimo renkasi papildomą veiklą.

- Ministerija neslepia, kad reformą reikia priimti, kitaip Lietuva neteks dalies ES paramos.

- Tai yra kova dėl paskirstomų pinigų, dėl kurių nuolat girdime situacijų, kai jie yra nešvariai skirstomi arba iš viso nesugebama įsisavinti tų lėšų.

- Kokį rezultatą turės tokia mokesčių reforma?

- Labai svarbu žinoti, ar mes neprarasime mokesčių mokėtojų. Jau dabar jų sparčiai mažėja. Stebima tendencija, kad prasidėjus karui, kai kurie Lietuvos gyventojai įsigijo būstus saugesniuose Europos miestuose. Kai tave pradeda stumdyti, tu pradėti tikrinti, gal kitoje šalyje yra geriau. Ir labai blogai, jeigu paaiškėja, kad kitur tikrai geriau.

Žala gali būti negrįžtama - šalį paliks aktyvūs, verslūs žmonės, kurie sėkmingus verslus kurs ir mokesčius mokės kitose valstybėse. Tai bus sėkmės istorijos, kurios užkrės ir kitus.

Beje, ši valdžia žadėjo, kad nekeis ir nedidins mokesčių, nors tam tikriems asmenims mokesčiai keičiami ir stipriai.