respublika.lt

Zita Šličytė: Lietuva tampa atsarginiu suoleliu

(278)
Publikuota: 2023 lapkričio 29 15:06:00, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 3 nuotr.
Teisininkė Zita Šličytė mano, jog jeigu jau sakoma, kad pilietybė bus suteikiama ne tik gimstant, bet ir kitais konstitucinio įstatymo numatytais pagrindais, tie pagrindai ir turi būti išvardyti. Stasio Žumbio nuotr.

Kitais metais kartu su prezidento rinkimais dalyvausime ir referendume dėl dvigubos pilietybės. Nors prieš kelis metus vienas toks jau vyko, Tautos atsakymas Seimui nepatiko, tad referendumas rengiamas dar kartą. Tiesa, šį kartą biuletenyje apie dvigubą pilietybę net neužsimenama.

 

Teisininkė, advokatė, viena iš Konstitucijos kūrėjų Zita Šličytė sako, kad tai yra Tautos apgaudinėjimas. Ji kategoriška - dabartinis Seimas turėtų laikytis atokiau nuo įstatymų leidybos.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės Seimo iniciatyva jau vyko - per praėjusius prezidento rinkimus, 2019 m. Tuomet referendumas buvo paskelbtas įvykusiu, tačiau daugybinei pilietybei pritarta nebuvo. „Už" pasisakė 73,92 proc. dalyvavusiųjų, bet mažiau nei pusė visų rinkėjo teisę turinčių piliečių. Po to politikai tikino, kad gyventojams trūko informacijos, referendumo idėja nebuvo tinkamai išdiskutuota, todėl reikia jį rengti vėl. Dabar, likus kiek daugiau nei pusmečiui iki referendumo, nesigirdi nei diskusijų, nei informacijos.

Tačiau Vyriausioji rinkimų komisija jau pristatė, kaip atrodys referendumo biuleteniai. Pasirodo, juose apie dvigubą pilietybę - nė žodžio, tad kyla klausimas, ar rinkėjai iš viso supras, kas keičiama.

Biuletenyje siūloma pritarti arba ne tokiam šio straipsnio variantui: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo numatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat numato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką." Ir tiek.

O juk dabar Konstitucijos 12 straipsnis skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas."

- Kaip manote, ar VRK pateiktas biuletenis yra aiškus? Ar rinkėjai supras, už ką balsuoja? - „Respublika" paklausė teisininkės, advokatės, vienos iš Konstitucijos kūrėjų Zitos Šličytės.

- Esu nustebusi. Na, aš tokiame referendume tikrai balsuoti negaliu. Rinkėjui, pamačiusiam tokį biuletenį, bus visiškai neaišku, už ką jis balsuoja. Jeigu jau sakoma, kad pilietybė bus suteikiama ne tik gimstant, bet ir kitais konstitucinio įstatymo numatytais pagrindais, tie pagrindai ir turi būti išvardyti. O geriausia būtų pateikti patį konstitucinio įstatymo projektą.

Būtent taip darėme 1992 m., kai referendume klausėme, ar Tauta pritaria pateiktam Konstitucijos projektui. Manau, dabar turėtų būti lygiai taip pat. Rinkėjai balsuodami turi matyti, koks yra įstatymo projektas, kaip jame apibrėžiamas pilietybės įgijimas ir netekimas. Jeigu balsavimui bus pateikiama tik biuletenyje esanti formuluotė be įstatymo projekto, žmonės savo teisę tiesiogiai spręsti svarbiausius valstybės klausimus tiesiog perduos Seimui.

Juk net ir teisiniuose santykiuose visuomet svarbu viską apsibrėžti. Jeigu man klientas suteikia įgaliojimą, jame būna labai tiksliai nurodyta, kokiais klausimais, kokiose institucijose galiu veikti jo vardu ar jį atstovauti, kokius veiksmus atlikti. Jeigu Tauta perduoda savo sprendimo galią valdžiai, tame įstatyme valdžia parašys tai, ką norės. Taip būti neturėtų.

Dabar stebiu vis pasigirstančias diskusijas apie referendumą dėl stojimo į ES. Prisiminkite, jog ten žmonių taip pat buvo klausiama tik, ar jie pritaria stojimui. Nebuvo paklausta, ar jie sutinka, kad ES įstatymai įgautų viršenybę prieš Lietuvos įstatymus, nebuvo paklausta, ar sutinka, kad ES diktuos tam tikras įstatymų nuostatas. Todėl aš manau, kad referendume turėtų būti klausiama, ar žmonės pritaria Lietuvos Respublikos Seimo konkrečią datą registruotam įstatymo projektui. Tas projektas turi būti pateiktas ir jo vėliau neturi būti galimybės keisti, nes žmonės pritarė konkrečiai redakcijai. Arba galima numatyti, kokius straipsnius dar bus galima keisti. Taip pat buvo ir priimant Konstituciją.

- Referendume dėl dvigubos pilietybės apie pačią dvigubą ar daugybinę pilietybę net nekalbama. Tyčia?

- Manau, kad taip. Žinote, aš turiu 42-ejų metų advokatės praktiką ir matant, koks dabar yra mūsų valdžios politikų lygis, jie man primena mano ginamuosius teisme. Tokius, su kriminaliniu požiūriu. Aš jais nepasitikiu ir nemanau, kad jie turi pakankamai kompetencijos spręsti svarbius valstybei dalykus. Jie ir šį klausimą spręs tik taip, kaip jiems asmeniškai naudinga. Atiduodami sprendimus tokiam kontingentui, nesitikėkime, kad jie priims sprendimus, kurie iš tiesų būtų naudingi valstybei.

Valdžioje nematau žmonių, kurie turėtų aukštesnių idealų suvokimą, valstybės, kaip vertybės viziją.

Štai ir Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Niekada negirdėjau, kad jis kalbėtų apie pensijų didinimą, neįgalių žmonių geresnį aprūpinimą. O kur žmogaus teisės gauti kokybišką gydymą, švietimą, socialinį aprūpinimą? Trejus metus kalbama tik apie vienos lyties santuoką. Bet juk Tautos atstovas turi galvoti apie visus žmones, o ne tik apie savo interesus. Dabar matome, kad žmonės jam nerūpi, jam rūpi tik tos teisės, kurios susijusios su jo paties egoistiniais tikslais.

- Neseniai pakeistas Pilietybės įstatymas numato dar vieną išimtį turėti ne tik Lietuvos pilietybę - kai kitos šalies pilietybė įgyjama gimstant. Taip pat yra ir daugiau išimčių. Kokiai žmonių grupei tuomet yra aktuali dviguba pilietybė?

- Man atrodo, kad jos nereikia. Ir jeigu mūsų politikai tai suprastų, nebūtų tokių dvigubos ar daugybinės pilietybės iniciatyvų. Tai iš tiesų yra nemažas pavojus valstybei. Daug garbių ES veikėjų nuolat kartoja, kad nacionalinių valstybių gal jau ir visai nereikia. O jeigu mes atsisakome savo teisės patys spręsti svarbiausius klausimus, tai jie padarys, kaip jie nori. Man atrodo, kad mūsų politikai arba nesupranta, ką daro arba tyčia nori tarsi išplauti tą Pilietybės įstatymą. Negalime taip nusileisti.

- Jau kuris laikas politikai gyventojus gąsdina karu, neseniai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kone tiesiai pasakė, kad reikia ruoštis. Kaip dviguba pilietybė atrodo karo fone, mobilizacijos atveju?

- Įvairiai gali būti. Gal NATO šalys kažkaip susitars dėl tarnavimo kariuomenėje, bet kiek žinau, jaunimas jau dabar nelabai nori kariuomenėje tarnauti. Aš jau girdėjau klausimų, kaip atsisakyti Lietuvos pilietybės, kad pavyktų išvengti karinės tarnybos.

Jeigu nėra piliečių, kurie yra atsakingi už savo valstybę, gina ją, moka mokesčius, tai labai pavojinga. Anksčiau pilietis buvo suvokiamas kaip valstybės dalis, kaip savos šalies gynėjas. Dabar to jausmo nebėra, pilietybė išplaunama, o be piliečių neliks ir valstybės.

- Kam reikalingi „popieriniai piliečiai", gyvenantys kažkur kitoje šalyje, Lietuvoje nemokantys mokesčių ir nenorintys tarnauti savo šaliai?

- Lietuva taip tampa atsarginiu suoleliu. Jeigu žmogus padarys nusikaltimą kažkur kitoje valstybėje ir pateks į kalėjimą, jis galės prašyti, kad būtų grąžintas bausmę atsilikti į Lietuvą. Taip pat ir kitais atvejais galima prašyti valstybės paramos. Juk valstybė Konstitucijoje įpareigota saugoti, globoti, ginti savo piliečius, kai jie užsienyje.

Gyventojai nemato daugybinės pilietybės grėsmių, nes daug žmonių turi emigravusių giminaičių ir mato tik vieną norą - kad jie galėtų laisvai judėti į Lietuvą, naudotis valstybės garantijomis. Bet tai yra užprogramuotas vidinis konfliktas. Turint dvi ar daugiau pilietybių, anksčiau ar vėliau atsitiks situacijos, kai žmogus turės pasirinkti vieną valstybę. Ar priimant sprendimą dėl tarnavimo kariuomenėje, ar kokiais kitais atvejais.

- Pilietybė susideda iš pareigų ir teisių. Viena svarbiausių teisių - dalyvauti rinkimuose ir rinkti valdžią.

- Taip, ir tai labai rimta. Piliečiai turi teisę būti išrinkti, užimti pareigas valstybės tarnyboje. Bet tai jau dabar griaunama. Jau dabar savivaldybių rinkimuose gali balsuoti ir ne Lietuvos Respublikos piliečiai. Jeigu leisime, kad ir Seimą bei prezidentą galėtų rinkti ir ne Lietuvos piliečiai, o ES piliečiai, nebereikės ir tų pilietybių. Tai yra globalizacija.

Už visų tokių referendumų slypi ne kažkas kitas, o siekis sugriauti nacionalinę Lietuvos valstybę. Ar tikrai lietuviai yra tokia tauta, kuriai nereikia valstybės? Pasirodo, kad taip.

- Tauta jau vieną kartą dalyvavo dvigubos pilietybės referendume ir nepritarė tam. Naujas referendumas nėra nepagarba rinkėjų nuomonei?

- Tai yra didžiulė nepagarba rinkėjams ir rankų užlaužinėjimas. Duos balsuoti tol, kol gaus reikalingą atsakymą. Tikimasi, kad kažkurį kartą ateis daugiau, kad kažkas persigalvos. Apie jokią pagarbą rinkėjams kalbėti čia nereikia. Lietuvos Respublikos pilietis, eilinis žmogus mūsų šalyje nėra gerbiamas. Jam meluojama, jis prievartaujamas.

O ko norėti, kai mus valdo nusikaltėliai. Todėl norėčiau, kad ši valdžia iš viso nepriiminėtų įstatymų ir negadintų teisinės mūsų valstybės sistemos. Tegul sėdi tiek, kiek liko jiems kadencijos, ima atlyginimus ir kelia vieni kitiems apkaltas, bet prie įstatymų tegul nelenda.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
514
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (278)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar lankysitės Knygų mugėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+4 +6 C

+2 +6 C

-1 +3 C

+4 +6 C

+2 +9 C

+6 +9 C

0-7 m/s

0-9 m/s

0-6 m/s