1 nuotr.Kas šiandien nežino ar nėra girdėjęs tos dainos? Tikriausiai sunkiai surastume tokią asmenybę. Ši daina bene populiariausia smagiose užstalės vakaronėse, bet ji neretai skamba ir rimtesnių koncertų programose. Bet skamba kaip liaudies daina. Nes šiandien jau niekas nepasakys, jog ši melodija turėjo ir autorių.
Bet prieš pradėdami pasakojimą apie tą dainą, pirmiausia prisiminkime jos žodžius:
O ramunėle, pasakyk,
Kas mane myli - atsakyk!
Kas iš širdies mane mylės,
O ramunėle, pasakyk.
Girdisi dainos, girdis toli,
Tėviškę brangią širdy jauti.
Kur tu bebūtum, kokioj šaly,
Nieko brangesnio nesurasi.
O vėjužėli, pasakyk,
Ko krinta lapai, pasakyk!
Kam tu draskai žalius lapus,
Kam jais nukloji takelius?
Nukritę lapai ant takų,
Po kojom čeža - kurgi tu?
Tuos takelius jau užmiršai,
Kitą mergelę suradai.
Šią dainą praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje sukūrė Vaclovas Šablevičius (1923.09.25 - 2002.01.12) - tikras muzikos žmogus, tragiško likimo ir dramatiškos lemties asmenybė. Anksti neteko tėvo, tad jį rūpestingai globojo jo dėdė, tapęs pirmuoju ir lemtingu jo muzikos mokytoju. 1945 metais Šablevičius įstojo į Kauno politechnikumą, bet netrukus suprato - čia ne jo profesija. Širdis jį paviliojo į J.Gruodžio muzikos technikumą, kuriame jis pasirinko smuiko ir chorvedybos specialybę. Deja, po ketverių metų jis areštuojamas ir dešimčiai metų įkalinamas Komijoje.
Tik po Stalino mirties jis grįžta Lietuvon, į savo gimtuosius Kėdainius. Ir čia visą save pašvenčia muzikai: dirba Kėdainių muzikos mokykloje, taiso ir derina muzikos instrumentus, suburia ir vadovauja politinių kalinių bei tremtinių chorui, sukuria nemaža lyrinių bei patriotinių dainų. 1996 metais jam įteikiama Kėdainių krašto kultūros premija.
Būtų gal ir šios dienos sulaukęs, jei ne jaunų banditėlių išpuolis. 2002 metų sausio 11-osios vėlų vakarą iš muzikos mokyklos namo grįžtantį Šablevičių užpuolė keturi jauni vaikėzai, jie pedagogą taip daužė ir spardė, kol šis... mirė. Tąkart netoliese esančiame teritorinės gynybos štabe budėję savanoriai, išgirdę triukšmą, pradėjo šaukti. Užpuolikai išsilakstė, bet jau buvo vėlu. Prokuratūros darbuotojai vėliau aiškino, jog savanoriai galėjo panaudoti tarnybinį ginklą ir iššauti bent į viršų, gal užpuolikai būtų greičiau išsilakstę. Vėliau savanoriai teisinosi, jog jie neturėjo teisės panaudoti tarnybinį ginklą, o išeiti iš saugomos teritorijos esą draudžia statutas...
Štai kodėl muzikanto artimieji nemėgsta net prisiminti tos tragiškos tėvo mirties dienos. Užtat šiemet jie džiaugėsi, jog Kėdainių visuomenė surengė nepaprastai gražų Vaclovo Šablevičiaus gimimo šimtmečiui skirtą koncertą. Miesto žmonės dar kartą įrodė, jog jie gerbia šio muzikalaus žmogaus atminimą. Jubiliejinio koncerto organizatoriai maloniai nustebo itin gausiu klausytojų būriu - pradžioje buvo paruošta 120 sėdimų vietų, vėliau tas skaičius padidintas iki 180, bet plūstant žmonėms net tų vietų pasirodė per maža. „Galiausiai žiūrovų buvo tiek, kad net stovėti jiems nebuvo kur,- prisimena daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.
Prasminga, jog tą vakarą koncertavo Vaclovo Šablevičiaus vaikai ir anūkai - dukra pianistė Lauryna, sūnus smuikininkas Edvinas. Kūrybingi pasirodė ir visi anūkai: Morta grojo pianinu ir dainavo savo kūrybos dainas, Merkys grojo fortepijonu, skambino gitara, o dvylikametis Lance visus nustebino grodamas didesniu už save kontrabosu...
Kalbėdamas apie to koncerto repertuarą, Vaclovo Šablevičiaus sūnus Edvinas sakė, jog tėvui patikdavo visokia muzika, todėl ir jubiliejiniame koncerte skambėjo įvairūs kūriniai - ir klasika, ir modernūs akcentai, ir truputis džiazo...
Beje, dukra Lauryna, dar būdama septynmetė, mokėsi nacionalinėje M. K.Čiurlinio menų mokykloje, vėliau baigė bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Prieš dešimtmetį tapo koncertmeistere Šiaurės karališkajame muzikos koledže Mančesteryje. Šis postas atvėrė jai duris į Anglijos muzikinį gyvenimą, jai teko koncertuoti su žymiausiais pasaulio muzikos atlikėjais. Tokia garbinga tarptautinė veikla neužgožė jos meilės gimtinei. „Lietuva yra mano šalis, mano namai,- yra sakiusi Lauryna. - Džiaugiuosi, kad mano vaikai, vyras (beje, tai Stephen Davismoon, kompozitorius, Liverpulio HOPE universiteto profesorius) noriai skrenda į mano gimtinę ir jos pasiilgsta."
Tąkart Vaclovo Šablevičiaus jubiliejinio koncerto pabaigoje jo sūnus Edvinas visiems žiūrovams išdalino tėvo parašytos dainos tekstą ir visa auditorija, atsistojusi taip gražiai sudainavo jo garsiąją „O ramunėle", jog atrodė kad čia skamba profesionalaus choro melodija...
