2 nuotr.Šiai populiariai dainai jau daugiau nei šimtas metų. 1950 metais ji buvo JAV hitų viršūnėse. Ilgai manyta, kad šią dainą dar 1932 metais sukūrė garsus amerikiečių foklbliuzo dainininkas Hadis Ledbeteris (Huddie Ledbetter), labiau garsus pravarde Leadbelly (1888 - 1949). Tik vėliau paaiškėjo, jog melodingą dainą jis išmoko iš savo dėdės...
Išgirdusi dainos melodiją, lietuviškus žodžius jai parašė garsi mūsų estrados dainininkė Nijolė Tallat-Kelpšaitė.
Kūrinį kartu su ansambliu „Estradinės melodijos" pirmą kartą atliko solistas Jurgis Žukauskas dar 1966 metais. Vėliau ją pamėgo ir kiti estrados solistai. Ypač populiari ji tapo žmonių vakarėliuose - dažnas ją traukė kaip liaudišką melodiją... Prisiminkime dainos žodžius:
Snaudžia malūnas prie kelio,
Saulė seniai vakaruos,
Tyliai srovena upelis -
Klausosi mano dainos.
Nors nėr tavęs čionai,
Nors tu toli,
Noriu papasakoti tau vienai,
Kas manoj širdy.
Noriu aš vasaros sapną
Apie tave susapnuot,
Noriu šią dainą ne kartą
Dviese prie upės dainuot.
Nors nėr tavęs čionai,
Nors tu toli,
Noriu papasakoti tau vienai,
Kas manoj širdy.
Kaip man tave prisišaukti,
Kur man tave susitikt?
Eikim saulėlydžio laukti,
Grįžkim aušros pasitikt.
Nors nėr tavęs čionai,
Nors tu toli,
Noriu papasakoti tau vienai,
Kas manoj širdy.
Muzika anksti atėjo į Kaune gimusios ir čia gyvenančios Nijolės Tallat-Kelpšaitės gyvenimą.
Studijavo J.Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje, diplominį darbą rašė Leningrado (dabar - Sankt Peterburgo) Teatro, muzikos ir kinematografijos institute.
Pradėjusi dainuoti Kauno „Tulpės" kavinėje, ji ilgus dešimtmečius garsėjo kaip bene populiariausia lietuviškos estrados solistė. Ji buvo ansamblių „Vilniaus aidai", „Estradinės melodijos", „Nemuno žiburiai", „Nerija" žvaigždė...
Jos įrašai dažnai skamba televizijos bei radijo laidose, ji yra išleidusi nemaža kompaktinių plokštelių bei audiokasečių, parengusi keletą solinių programų.
Yra išleidusi dvi autorines knygas - apie Lietuvos estradą nuo Dolskio laikų iki šių dienų bei didžiausius šio meno korifėjus Antaną Šabaniauską („Jį pripažino laikas") ir Stasį Povilaitį („Legendos").
Estradinio dainavimo menui skyrė pedagoginę veiklą Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultetuose bei Vilniaus J.Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje.
Itin gražiai įvertinta jos atliekama R.Giedraičio bei A.Dabulskio daina „Lituanika skrenda", pelniusi prizus Lietuvos estrados dainininkų festivalyje bei konkurse „Renkame radijo dainą". Jos sukurtais tekstais kompozitorių parašytas dainas ne kartą atliko tokie solistai, kaip Ona Valiukevičiūtė, Nelė Paltinienė, Aleksas Lemanas, Laima Žemaitytė bei kiti.
Jos atliekamos dainos tapo ne tik populiarios koncertuose, bet ir smagiuose užstalės vakaruose. Pakanka prisiminti bent tokių dainų pavadinimus - „Ne, nereikia ašarų", „Bobų vasara", „Alyvos žydės", „Mažas esi" ir kitos... 1970 metais ji tapo Vilniaus bokštų laureate, o 1992 metais - Antano Šabaniausko konkurso laureate.
Solistei itin įsimintina jos žodžiais parašyta ir Benjamino Gorbulskio sukurta daina „Saulėlydis tėviškėje".
Dainininkė prisimena, kai pirmą kartą ją atliekant ir pasigirdus žiūrovų ovacijoms, pats kompozitorius neiškentė ir užlipęs scenon kartu su soliste ėmė traukti smagią dainą. Iki Atgimimo pradžios dar laukė ne vieneri metai, bet skambus ir prasmingas priedainis solistės įsitikinimu jau tuomet žmonėse budino ilgesingas mintis apie laisvą Lietuvą:
Mėlynaki Nemunėli,
Leiski bangą palytėt,
Leisk nuplaut nuo kojų smėlį
Ir dviese patylėt.
Leisk gėrėtis nors iš tolo
Rausva saulėlydžio spalva.
Tarp vasarojų ir dangaus,
Tai mano Lietuva...
