Paveldosaugos ekspertė: Kultūros paveldas ir dabartiniams politikams nerūpi

„Per 35 Nepriklausomybės metus kai kurie svarbūs paveldosaugos procesai neįvyko. Nors turime kuo didžiuotis ir kai kurios paveldosaugos iniciatyvos įkvepia, tačiau negalime pamiršti atvejų, dėl kurių negalime pasigirti. Kultūros paveldas - tai ne tik istorija, apie kurią liudija seni pastatai ar tradicijos, tai - labai svarbi nacionalinio saugumo dalis. Kultūros paveldas formuoja mūsų tapatybę, stiprina ryšius tarp žmonių bei kartų. Paveldo objektai padeda išsaugoti mūsų kultūrinę tapatybę ir stiprina mūsų atsparumą išorinėms grėsmėms. Šiandien, kai Lietuvoje kalbame apie nacionalinį saugumą ir gynybos stiprinimą, kultūros paveldas įgauna dar gilesnę prasmę - jis tampa ne tik mūsų praeities dalimi, bet ir šiuolaikinės valstybės stabilumo, atsparumo išbandymo pagrindu", - iš Seimo tribūnos kalbėjo V.ŠČIGLIENĖ.

Pasak jos, paveldo apsauga visame pasaulyje yra svarbi dėl kultūrinių, politinių klausimų, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją.

„Šiandien, kai nedraugiškos valstybės nori pasisavinti istoriją, o kartu ir kultūros paveldą, turime suprasti, kokia svarbi yra kultūros paveldo apsauga ir kaip ji gali prisidėti prie nacionalinio identiteto stiprinimo. Šiandien, kai Europos saugumui vėl iškilusi grėsmė, kviečiame suprasti, kad paveldas yra vertybė, kuri vienija, įprasmina ir išlaiko Tautos vienybę. Žydų geto teatras Vilniuje Antrojo pasaulinio karo metu liudija, kad net sunkiausiomis akimirkomis būtent kultūra padeda žmogui išlikti. Paveldas yra dovana iš praeities, išteklius dabarčiai ir ateičiai, ir tai nėra jokia problema, kurią reikia spręsti, o galimybė", - kalbėjo ekspertė.

Anot jos, Lietuva išsiskiria unikaliu kultūros paveldu.

„Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įtrauktos net penkios vietovės ir tai yra didžiausias skaičius Baltijos šalyse. Paveldas tampa ne tik praeities liudytoju, bet ir ateities galimybe, galimybe augti, stiprėti kaip Tautai. Laisvė nėra vien savaime suprantama duotybė, ypač toms šalims, kurios patyrė jos praradimą, laisvė - tai dar didesnė atsakomybė. Tačiau ar visada šią galimybę tinkamai įvertiname ir prisiimame atsakomybę?" - retoriškai klausė V.Ščiglienė.

Anot jos, valstybė paveldotvarkai skiria labai nedidelį finansavimą.

„2025 metais numatyta skirti kiek daugiau nei 6 mln. eurų, nors iš tikrųjų reikėtų keturis ar penkis kartus daugiau. Trakų Vokės dvare, kuriame neseniai vyko Paveldo komisijos posėdis, vienas narys prisiminė, kad 2005 metais paveldosaugai buvo skirta 17 mln. litų. Šiandien, po dvidešimties metų, bendra suma nepakito, nors darbų kainos gerokai išaugo. O štai Vilniaus miesto savivaldybė paveldotvarkai skyrė daugiau nei valstybė.

Dėl šių priežasčių Paveldo komisija siūlo steigti kultūros paveldo fondą, kuriame kaupiamos lėšos būtų naudojamos paveldo tvarkybai. Norima atskirti nacionalinės ir regioninės reikšmės objektus, jiems taikant skirtingus finansavimo modelius. Mes turime daug pavyzdžių. Pavyzdžiui, Palėvenės dominikonų vienuolyno kompleksas, kad jis būtų restauruotas tiek, kiek dabar yra skiriama lėšų, reikėtų 25 metų.

Į 2025-2027 metų paveldotvarkos programą yra įrašyti 152 objektai, iš kurių 123 yra tęstiniai, taigi 81 proc. visų programos objektų. Finansavimas dažniausiai yra skiriamas pradėtiems darbams tęsti, o ne naujiems projektams pradėti. Neprižiūrimų kultūros paveldo objektų skaičius kasmet auga: 2021 metais jų buvo 520, 2024 metais - jau 607. Jei norime, kad kultūros paveldo objektai būtų sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės poreikiams greičiau, būtina aiškiai nubrėžti prioritetus, skatinti valstybės, savivaldybių ir bendruomenių bendradarbiavimą.

Pastebėjome, kad mažosios savivaldybės kultūros paveldo apsaugai pradėjo skirti žymiai didesnį finansavimą nei anksčiau. Trakuose vykdyti darbai senamiestyje, Rokiškyje - Salų dvaro rūmų vidaus patalpų tvarkyba, Akmenėje tvarkybos darbai - Dabikinės dvaro sodybos fragmentuose. Be to, beveik dviem trečdaliais savivaldybių 2023 metais pavyko pritraukti papildomų lėšų iš įvairių šaltinių. Kai kuriose savivaldybėse šios lėšos net kelis kartus viršija ir pačių savivaldybių finansavimą. Kitas puikus pavyzdys yra Kauno miestas, kuriame paveldas tapo miesto strategijos ašimi. Tarpukario modernizmo architektūra įgavo tarptautinį pripažinimą, o savivaldybė nuolat investuoja į kultūros paveldo objektų tvarkybą", - vardino ekspertė.

Kultūros vertybių registre yra įrašyta 37 tūkst. kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų.

„Paveldas nyksta greičiau, nei mes sugebame jį atpažinti. Vienas iš tokių ryškiausių pavyzdžių apskritai yra dvarų sodybų paveldas. Dvarai yra ne tik istoriniai pastatai, tikrai ne! Juose yra gyva dvasia, kitokia estetika, kitokia ideologija. Istoriškai dvaras visada buvo kompleksas, kompleksas su žeme, su ūkio sistema", - pridūrė ekspertė.