Pirma atėmė balsą, paskui - ir gyvastį

Bet ne tik teatre: per 46 kūrybos metus teatro scenoje ir kine, televizijos filmuose jis buvo sukūręs daugiau kaip 100 vaidmenų, kuriais užsitarnavo visuotinį pripažinimą ir neblėstančias žiūrovų simpatijas. Šiaulių scena - pirmoji ir vienintelė jo darbovietė, čia aktoriaus karjerą pradėjo būdamas 21 metų, o mirtis ją nutraukė sulaukus 68. Aštuonerius metus dėstė Šiaulių universitete.

Nors 2023 metais aktorius Sigitas Jakubauskas dėl jo balsą pritildžiusios piktos ligos pasitraukė ne tik iš numylėto teatro, bet ir iš Šiaulių, tačiau teatras iš jo nepasitraukė. Jis buvo pasiryžęs vaidinti net be žodžių. Paskutinį kart paskutinį savo vaidmenį jis atliko viename naujausių teatro pastatymų - režisieriaus Aleksandro Špilevojaus spektaklyje „Migla" pernai gruodžio viduryje.

Pasitraukimas iš teatro toli gražu nebuvo lengvas, apie tai aktorius buvo užsiminęs ir po šio įvykio žiniasklaidai duotuose interviu. „Balso klosčių piktybinis navikas sustabdė mane ir mano veiklą, - pernai pasakojo jis „Šiaulių krašto" žurnalistei Rūtai Jankuvienei. - Balsas - aktoriaus pagrindinis įrankis, svarbiausias instrumentas. Iš pradžių buvo vilties, kad po spindulinio gydymo iš karto viskas bus gerai. Kai iš savo gydytojos išgirdau, kad dar tik pirma stadija ir gydoma - buvau kaip ant sparnų! Po gydymo pasakė: „Sveikas, eik." Pradėjau vaidinti, bet vėliau pajutau, kad balsas ėmė kimti ir garsiai kalbėti nebegalėjau..."

Išėjęs iš teatro, Sigitas Jakubauskas apsigyveno arti jūros, Klaipėdoje. Sakė, neatsisveikinantis su Šiauliais, tik keičiantis gyvenimo vietą, juo labiau, kad čia atvykęs su dvylika bendrakursių, su kuriais ir kurta, ir žaista teatrą, ir daug dainų su kolegomis Olegu Ditkovskiu ir Sauliumi Bareikiu išdainuota. Kurso diplominis spektaklis irgi buvo ne bet koks - paties Justino Marcinkevičiaus „Mažvydas", parodytas net Akademiniame dramos teatre, Mažvydą vaidino O.Ditkovskis.Šviesaus atminimo aktorius nelaikė savo amžininkų prarastąja karta, - iš kur tuomet kilo Sąjūdis, Atgimimas, Nepriklausomybės atkūrimas, klausė jis. Jis stebėjosi, kaip žmonės, negyvenę tame laike, drįsta mokyti, kaip reikėjo mums gyventi ir puola poetą, kurio eilės tapusios liaudies dainomis.

Jis buvo ne tik girdėjęs gerų žodžių apie poetą savuose Pivašiūnuose Alytaus rajone, kur 1956 m. balandžio 15 dieną išvydo šį pasaulį, bet ir likimo valia buvo susipažinęs su Just. Marcinkevičiumi vienoje užsienio kelionėje. Iš to susitikimo likę atminty ne tik pokalbiai ir dainos, bet ir poeto kaklaraištis, paskolintas einant į restoraną ir paliktas dovanų. Sigitas Jakubauskas tą kaklaraištį vežėsi su savimi ir į Klaipėdą.

Vieni žmonės prisimena ir kol gyvi prisimins jį iš puikaus vaidmens televizijos filme „Dičiaus karjera" (rež. Balys Bratkauskas), kiti iš serialo „Naisių vasara" (rež. Raimundas Banionis, Saulius Balandis), tarp daugybės įsimintinų vaidmenų - Kainas („Kainas", rež. Saulius Varnas), Figaras („Figaro vedybos", rež. Rimantas Vaitkevičius), Mykoliukas („Dėdės ir dėdienės", rež. Regina Steponavičiūtė), Henrikas IV („Henrikas IV", rež. Rolandas Atkočiūnas), Stalius, Velnias, Pranašas („Iš gyvenimo vėlių", rež. Vytautas V.Landsbergis), pastarasis ir Zakristijono vaidmuo („Čičinskas", rež. R.Atkočiūnas) 1996 m. buvo įvertinti „Kristoforo" apdovanojimu. 2011 metais už nuopelnus teatrui bei kinui Sigitas Jakubauskas buvo apdovanotas ir Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Atsisveikinti su į amžinybę iškeliavusiu aktoriumi Sigitu Jakubausku bus galima Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, Didžiojoje salėje, šeštadienį, sausio 11 d., nuo 12 iki 21 val.

Šv. Mišios – šeštadienį, sausio 11 d., 11 val. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje.

Išlydėjimas – sekmadienį, sausio 12 d., 11 val. iš Valstybinio Šiaulių dramos teatro.

Laidotuvės – sekmadienį, sausio 12 d., Klaipėdos Joniškės kapinėse, apie 14 val.

Artimųjų prašymas norintiems pagerbti Sigitą – apsiriboti vienu gėlės žiedu.