respublika.lt

Visuomenei atsivėrė nežinomas Vilnius

2022 spalio 01 09:16:00
Vidmantas MISEVIČIUS

Nors, atrodytų, apie kitąmet 700 metų jubiliejų švęsiantį Vilnių žinoma nemažai, kai kurie miesto kasdienybės niuansai tik dabar sulaukia didesnio istorikų ir tyrinėtojų dėmesio. Dalį jų savo naujausioje knygoje „Vilniaus aukso amžius. Miesto gyventojai ir svečiai XVI a. 6-7ajame deš." apžvelgė profesorė, mokslų daktarė Raimonda Ragauskienė, antradienį pristatydama ją Valdovų rūmuose.

×
nuotr. 2 nuotr.
Knygos. Vidmanto Misevičiaus nuotr.

 

Istorijos skraistę pravėrus

R.Ragauskienės knygoje išanalizuotos penkios miesto gyventojų grupės - skaitytojai supažindinti su pirklių, amatininkų, moterų, vaikų ir totorių kasdienybe. Aptarti jų ryšiai, užsiėmimai ir profesinė veikla XVI a. 6-7-ajame dešimtmečiuose - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės klestėjimo metais. Nemažai dėmesio skirta daugiausia informacijos apie vilniečius išsaugojusių vietininko teismo knygų ir pagrindinio jų kūrėjo - Vilniaus vietininko - istorijai.

Darbe taip pat aptarti Vilniaus ir į sostinę atvykstantys pirkliai, mieste ir dvare dirbę amatininkai, Vilniaus miestietės ir mieste gyvenusios moterys. Išanalizuotas vienos ryškiausių to meto etninių mažumų - totorių - atvejis. Autorės ištyrinėti šaltiniai suteikė unikalią galimybę pažvelgti ir į jauniausiųjų vilniečių - vaikų ir jaunuolių gyvenimą mieste prieš beveik 500 metų.

XVI-ojo amžiaus antroje pusėje Vilniuje klestėjo prekyba, plėtėsi amatai, nemažai miestiečių vertėsi įvairiomis kitomis veiklomis. Daugelio istorikų nuomone, būtent šiuo laikotarpiu miestas išgyveno „aukso amžių".

Pati autorė nurodė, kad artėjantis sostinės jubiliejus buvo vienas iš postūmių parašyti tokį darbą, tačiau medžiagą jam teko rinkti labai ilgai. Pasak R.Ragauskienės, ilgą laiką senasis Vilnius buvo suvokiamas kaip bajoriškas „valdovų, universiteto ir bažnyčių" miestas, kuriame tarsi nebuvo miestiečių. Dabar situacija pamažėl ima keistis, tačiau nemaža dalis XVI-ojo amžiaus miestietiškojo Vilniaus istorijos dar skendi šešėliuose ir laukia savo meto. Pasak jos, viena tokių, papildomų tyrinėjimų laukiančių, sričių yra „vaikiškasis" Vilnius, kadangi apie mažųjų miestiečių kasdienybę informacijos yra išlikę labai mažai. Kita vertus, analizuojant esamą medžiagą, autorės teigimu, pastebima, kad šiandieninė Lietuvos sostinė vis labiau artėja prie XVI-ojo amžiaus Vilniaus. Tik ne pagal kultūrinį išsivystymą ar mokslo pasiekimus, o pagal vis labiau gilėjančią miestiečių turtinę diferenciaciją ir pagal tai, kad netrukus mokslas sostinėje, kaip ir prieš 500 metų, gali tapti prieinamas tik turtingiesiems.

Naujas požiūrio kampas

Knygos pristatyme dalyvavęs docentas, mokslų daktaras Elmantas Meilus patikslino, kad istoriografinių šaltinių apie XVI-XVII amžiaus Lietuvos istoriją trūksta, nes nemažai jų buvo sunaikinti arba dingo be žinios per vadinamąjį Tvaną (Abiejų Tautų Respublikos istorijos laikotarpis tarp 1655 ir 1660 metų, kai visą šalies teritoriją, išskyrus nedidelį ruožą palei Turkijos sieną, buvo užėmusi Švedija ir Rusija).

Būtent todėl, pasak jo, naujasis R.Ragauskienės darbas ypač nudžiugino, nes jame buvo panaudota faktiškai visa, šiuo metu atrasta ir žinoma, istoriografija. Tai leido autorei ne tik parašyti įdomią ir lengvai skaitomą knygą, bet ir atverti visuomenei naujus ar mažiau žinomus Lietuvos sostinės istorijos momentus.

Jam pritarė ir docentė, mokslų daktarė Jolanta Karpavičienė, akcentavusi, kad atlikta studija rėmėsi pirminiais šaltiniais, kurie šiandien yra „aukso vertės". Ji pasidžiaugė, kad knygos autorei pavyko „per mažą miesto gyventoją atskleisti visą tiek pačios sostinės, tiek jos „aukso amžiaus" savastį".

Taip pat buvo pabrėžta, kad, pasirodo, vis dar menkai pažįstama Lietuvos sostinės istorija buvo „suvietinta ir sudabartinta" bei pateikta taip topografiškai tiksliai, kad galima atsekti net vienų ar kitų, knygoje minimų įvykių, vietas.

J.Karpavičienės dėmesio sulaukė ir XVI-ojo amžiaus moterų vaidmens išskyrimas. Pasak jos, autorė nepasidavė šiuolaikinei madai ir nepradėjo praeityje ieškoti to, ko niekada joje nebuvo, o tiksliai ir aiškiai pateikė LDK gyventojos paveikslą. Įvertinus išlikusius Vilnius vietininko teismo dokumentus pavyko nustatyti, kad tipiška XVI-ojo amžiaus miestietė nebuvo išstumta į marginaliją. Ji buvo pastebima ir galėjo aktyviai dalyvauti ne tik socialiniame-ekonominiame, bet ir teisiniame Vilniaus gyvenime. Istoriografiniai dokumentai įrodo, kad moterys, sudarančios apie 90 proc. senojo Vilniaus prekeivių, tuo aktyviai ir sėkmingai naudojosi.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
18
F
  • SKURDAS: Daugiau nei trečdalis – 37 proc. Lietuvos žmonių mano, kad socialinės išmokos yra per mažos ir neapsaugo nuo skurdo, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikta apklausa.
  • REITINGAI: Dalykiniuose universitetų ir kolegijų reitinguose atitinkamai pirmauja Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija, rodo žurnalo „Reitingai“ paskelbti vertinimai.
  • ASAMBLĖJA: Pasibaigusioje 12-ojoje trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamento narių asamblėjos sesijoje priimtoje deklaracijoje pažymima, kad vienintelis būdas po karo užtikrinti taiką, ilgalaikį stabilumą ir saugumą Ukrainoje ir NATO valstybėse narėse – suteikti Ukrainai narystę NATO.
  • GINKLAI: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė jo vadovo Lauryno Kasčiūno siūlymui neleisti rusams ir baltarusiams Lietuvoje turėti ginklą.
  • FRAKCIJA: Mykolo Majausko likimas Seimo konservatorių gretose bus sprendžiamas ketvirtadienį, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
  • TURTAS: Už Vidmanto Kučinsko anksčiau kontroliuotos bankrutuojančios Marijampolės trąšų įmonės „Arvi fertis“ turtą Marijampolėje prašoma 10 mln. eurų, skelbia tinklalapis e.varžytynės.
  • ODONTOLOGIJA: Į Klaipėdos teisėsaugos akiratį pakliuvo odontologinėmis prekėmis prekiaujanti įmonė ir iš jos prekes pirkusios 6 bendrovės bei 2 fiziniai asmenys, teikę odontologines paslaugas.
  • KAINODARA: „Ignitis“ vienašališkai pakeitus nefiksuotos kainos planą ir vietoje jo klientams pasiūlius pasirašyti fiksuotą trejų metų sutartį, Seimo liberalai aiškinsis, kodėl bendrovė priima sprendimus už savo klientus, nors šie yra pasirinkę sau optimalią kainodarą.
  • KANDIDATĖ: Seimui į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas pateikta Agnės Tikniūtės kandidatūra - ji šiuo metu dirba Lietuvos apeliaciniame teisme.
  • KANAPĖS: Seimas nusiteikęs išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje leidžiant sodinti daugiau šių augalų veislių, o taip pat palengvinti jų gaminių tiekimą rinkai.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar dešimtokai turėtų likti gimnazijoje, jei neišlaiko pasiekimų patikrinimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurį iš šių kandidatų norėtumėte matyti Vilniaus meru?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +3 C

-3 +3 C

 

-15 -5 C

-4 +2 C

-7 +1 C

 

-11 -5 C

0-8 m/s

0-8 m/s

 

0-5 m/s