respublika.lt

Kompozitorė, gyvenusi ir kūrusi su Lietuva širdy

2022 rugpjūčio 22 10:49:10
Vaclovas JUODPUSIS, muzikologas

Jau eina 17-ieji metai, kai nesuskamba telefonas iš Los Andželo ir nepasigirsta gaivus, geranoriškas ir nuoširdus kompozitorės Giedros Gudauskienės-Gudauskas-Nasvytytės (1923-2006) balsas, nepraradęs lietuviškos tarties atspalvio. Ir jai, kaip ir kitiems 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Saliamono Banaičio artimiesiems, vos pradėjusiems aktyvią kūrybinę veiklą Lietuvoje, bet grįžtant Antrojo pasaulinio karo bangai ir sovietinei okupacijai, kurios tikrąjį veidą patyrė kiekvienas Lietuvos gyventojas dar 1940-ųjų gegužę ir per vėlesnius trėmimus į Sibirą, teko trauktis į Vakarus, į nežinomybę.

×
nuotr. 1 nuotr.
Giedra Gudauskienė. Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.

 

Visi Saliamono ir Marijonos Banaičių vaikai - dukra Salomėja ir keturi sūnūs: Justinas Saliamonas, Kazimieras Viktoras, Bronius ir Vytautas rinkosi Lietuvos gyvenimui prasmingas profesijas, kuriomis būtų naudingi atkurtai Lietuvai, jos žmonių kasdienybei, jų gerovei. Visiems jų rūpėjo ne tik namų ūkis, šeimos gerovė, o ir Lietuvos valstybės saugumas. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, visi S.Banaičio sūnūs tapo Lietuvos kariuomenės savanoriais, kaip ir pats S.Banaitis buvo šių junginių aktyvus rėmėjas bei organizatorius. Ir svarbiausia tai, kad permainingas XX šimtmetis nepakeitė nė vieno S.Banaičio vaiko, o ir vaikaičių gyvenimų moralinių nuostatų.

S.Banaičio vyriausioji dukra Salomėja, ištekėjusi už Motiejaus Nasvyčio, susilaukė trijų dukrų, kurioms buvo lemta tapti ryškiomis Lietuvos muzikinės kultūros atžalomis, nes tokiam gyvenimui jas skatino tėvai. Vyriausioji dukra Danutė Nasvytytė, ištekėjusi už altininko Stasio Gabrijolavičiaus, tapo modernaus šokio pradininke ne tik Lietuvoje, bet ir Australijoje, Salomėja Nasvytytė, kurios vyras buvo aktorius ir režisierius Vytautas Valiukas, - operos soliste ir kultūrininke, o Giedra Nasvytytė, ištekėjusi už gydytojo Juozo Gudausko, jo remiama savo talentą ištobulino ne tik kaip kompozitorė. Jos reikšmingais darbais ir noriu šiandien pasidžiaugti, nes savo veikla ji prasmingai paryškino Lietuvos muzikinę kultūrą, nors visas aktyviausias gyvenimo ir kūrybos laikotarpis prabėgo toli nuo gimtinės, JAV.

Prisimindama savo jaunystės metus Kaune, Giedra Nasvytytė-Gudauskienė nuoširdžiai pasakojo, kad „Tėvas labai mėgo muziką ir mus, mažas mergaites, vesdavo į Kauno operos spektaklius bent kelis kartus per savaitę. Nupirko mums patefoną ir gerų klasikinių plokštelių... Berods, būdama septynerių metų, grįžus iš operos „Faustas" spektaklio, iš klausos paskambinau „Valsą" su kairės rankos akompanimentu ir septakordais. Visa šeima nusprendė, kad turiu palinkimą muzikai. Po to pradėjau mokytis skambinti fortepijonu pas savo pusseserę Birutę Nasvytytę-Smetonienę. Ji mane paruošė Kauno valstybinės konservatorijos stojamiesiems egzaminams, kuriuos išlaikiau. Konservatorijoje septyneris metus mokiausi Lidijos Dauguvietytės-Malko fortepijono klasėje, tačiau ir teorija man buvo visad labai įdomi. Dažnai dalyvavau mokinių koncertuose, skambindama Šopeno, Čiurlionio, Banaičio kūrinius, Haydno ir Mendelssohno fortepijono koncertus. Tuo pačiu metu mokiausi ir „Aušros" mergaičių gimnazijoje, kur buvau nuolatinė akompaniatorė bei skambindavau solo įvairiuose pasirodymuose..."

Tarp įsimintinų G.Gudauskienės pasakojimų yra ir prisiminimas iš muzikos formų studijos kompozitoriaus Antano Račiūno klasėje, kur jai reikėjo sukurti Variacijas fortepijonui. Tai atlikusi, prieš pamoką klasėje sumanė dar jas paskambinti. Vos pradėjus skambinti atliktą užduotį, į klasę įbėgo už sienos greta dirbęs Balys Dvarionas ir pasiteiravo, ką ji skambina? Atsakiusi, kad skambino savo sukurtą užduotį, Variacijas fortepijonui, jis išklausė visą kūrinį ir pasakė: „Gerai, Giedra, gerai!" Tai buvo, kaip prisiminė G.Gudauskienė, pirmasis toks jos kūrybos atmintinas įvertinimas.

1940 metais sovietams užėmus Lietuvą, G.Gudauskienė, turėjusi skambų balsą, konkurso būdu buvo priimta į Vilniaus filharmonijos chorą, o prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, sugrįžo į Kauną, į konservatoriją, kurią vokiečių valdžiai uždarius, akompanavo sesers Danutės Nasvytytės šokio studijoje. Tad tokia buvo G.Gudauskienės muzikinio kelio pradžia gimtinėje, kurią teko palikti artėjant sovietams, pamačius ir pajutus visas jų ankstesniųjų metų piktadarybes.

Pasitraukusi į Vakarus ir gyvendama pabėgėlių stovyklose, G.Nasvytytė nenutolo nuo muzikinės kūrybos sumanymų. 1944 metais, susituokusi su dr. Juozu Gudausku, kuris buvo nuoširdus muzikos mylėtojas, moteris visą gyvenimą juto jo skatinimą eiti muzikinės kūrybos keliu. Tad atvykusi į JAV, 1946 metais ji pradėjo kompozicijos ir muzikologijos studijas Čikagos Ruzvelto universitete, kurį bakalauro laipsniu baigė 1952 metais. Vėliau tame pačiame universitete ji tęsė pedagogikos studijas, o persikėlusi į Los Andželą Kalifornijos universitete studijavo dar ir džiazo improvizaciją bei moderniąją muziką.

Nuo kūrybinės veiklos pradžios G.Gudauskienė sukūrė įvairiausių žanrų kūrinių. Tarp jų - daug įvairios apimties opusų fortepijonui, muzikos dramos spektakliams, kurie buvo statomi Čikagoje, Omahoje, Los Andžele, Niujorke, Santa Monikoje, Toronte, Adelaidėje, Klaipėdoje, operetę „Aldona" (libretas K.Vidžiūnienės), dainų B.Brazdžionio, J.Aisčio, F.Kiršos, P.Lemberto, J.Tysliavos, V.Mykolaičio-Putino, P.Orintaitės, V.Kevalaitienės, L.Andriekaus ir kitų poetų tekstais, harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Taip pat užrašė lietuvių liaudies dainų, raudų, giesmių. Parašė studijas apie lietuvių liaudies giesmes, lietuvių vestuves, lietuvių liaudies dainas, lietuvių kompozitores moteris.

Jos autoriniai koncertai buvo surengti Čikagoje, Santa Monikoje, Los Andžele ir kitų šalių miestuose, taip pat Vilniuje, Lietuvos muzikų rėmimo fondo Stasio Vainiūno namuose. G.Gudauskienės dainos yra skambėjusios JAV ir Kanados, Australijos lietuvių dainų šventėse, kiti kūriniai buvo atlikti JAV, Kanados, Australijos ir Lietuvos miestuose, o įrašyti į magnetofono juostas, plokšteles skamba ir per radiją. 1988 metais išleista garso kasetė užfiksavo Raimondos Apeikytės ir Manigirdo Motekaičio atliekamus jos kūrinius fortepijonui.

Beje, dar 1973 metais G.Gudauskienė buvo priimta į profesinę JAV kompozitorių draugiją ASCAP (tokio pripažinimo ji nusipelnė kaip pirmoji lietuvė tarp JAV kompozitorių moterų), apie ją rašo įvairios JAV enciklopedinio pobūdžio knygos. Negalima pamiršti ir to, kad 2003 metais ji pelnė JAV Lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos premiją, o 1998 metų liepą jos krūtinę papuošė LDK Gedimino ordino Riterio kryžius.

Turėtume pasidžiaugti, kad Lietuvos muzikų rėmimo fondas, skatinęs lietuvaičius domėtis šios kompozitorės kūryba, ne tik Vilniuje surengė G.Gudauskienės autorinį koncertą, bet ir išleido du leidinius: variacijas fortepijonui „Suktinis" ir 22-jų dainų rinkinį balsui su fortepijono pritarimu „Aš čia - gyva" (dailininkas Romas Dubonis). G.Gudauskienės kūrinius Lietuvoje atlieka profesorės Veronika Vitaitė, Ramutė Vaitkevičiūtė, Aleksandra Žvirblytė, taip pat Tatjana Šlaustienė, Vaiva Tumaitė ir kiti, o jos dainomis savo repertuarą nuolat turtina Vilniaus B.Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytojos ekspertės Laimos Domikaitės dainavimo klasės mokiniai, talkinant pianistei Vaivai Blažienei, nuolat garsindami šios kompozitorės taurų meną.

G.Gudauskienės namuose nuolat skambėjo muzika, jos fortepijono studijoje buvo net 22 mokiniai, daugiausia lietuviukai. „Tiems, kurie silpnai jautė ritmą, - pasakojo G.Gudauskienė, - suorganizavau „Ritminį" vaikų orkestrėlį, įjungdama ir savo vaikus. Gediminas grojo fleita, Saulius - būgnais ir gitara, Daina - saksofonu, ksilofonu ir automatinėm kanklėm. Kartais įsijungdavo ir mano vyras su smuiku ir saksofonu... Orkestrėliui instrumentaciją rašiau tiems instrumentams, kuriuos turėjom. Taigi, mūsų namai buvo tartum „Lietuvių jaunimo muzikos centras".

Štai iš kur atsirado G.Gudauskienės dvasinio pasaulio turtingumas, meninių reikalavimų suvokimas ir kūrybiška jų išraiška. Visa tai, manyčiau, ir suteikė jos kūriniams tą gyvybę, randančią atgarsį interpretatorių širdyse. Juk dažną atlikėją G.Gudauskienė sužavi tuo, kad jos kūriniai padabinti spalvingu lietuviškumu. Tuo atmintina ir jos siuita fortepijonui „Vilniaus prisiminimai" - tai jaunystės vienerių metų gyvenimo Vilniuje šviesus prisiminimas. Beje, jie buvo instrumentuoti simfoniniam orkestrui ir dirigento Alvin Mills atlikti Los Andžele. Gal pats laikas jiems suskambėti ir Vilniuje, pasitinkant mūsų sostinės 700 metų sukaktį, o ir kompozitorės G.Gudauskienės gimimo 100-metį, kurį minėsime ateinančiais metais.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
2
F
  • SKURDAS: Daugiau nei trečdalis – 37 proc. Lietuvos žmonių mano, kad socialinės išmokos yra per mažos ir neapsaugo nuo skurdo, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikta apklausa.
  • REITINGAI: Dalykiniuose universitetų ir kolegijų reitinguose atitinkamai pirmauja Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija, rodo žurnalo „Reitingai“ paskelbti vertinimai.
  • ASAMBLĖJA: Pasibaigusioje 12-ojoje trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamento narių asamblėjos sesijoje priimtoje deklaracijoje pažymima, kad vienintelis būdas po karo užtikrinti taiką, ilgalaikį stabilumą ir saugumą Ukrainoje ir NATO valstybėse narėse – suteikti Ukrainai narystę NATO.
  • GINKLAI: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė jo vadovo Lauryno Kasčiūno siūlymui neleisti rusams ir baltarusiams Lietuvoje turėti ginklą.
  • FRAKCIJA: Mykolo Majausko likimas Seimo konservatorių gretose bus sprendžiamas ketvirtadienį, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
  • TURTAS: Už Vidmanto Kučinsko anksčiau kontroliuotos bankrutuojančios Marijampolės trąšų įmonės „Arvi fertis“ turtą Marijampolėje prašoma 10 mln. eurų, skelbia tinklalapis e.varžytynės.
  • ODONTOLOGIJA: Į Klaipėdos teisėsaugos akiratį pakliuvo odontologinėmis prekėmis prekiaujanti įmonė ir iš jos prekes pirkusios 6 bendrovės bei 2 fiziniai asmenys, teikę odontologines paslaugas.
  • KAINODARA: „Ignitis“ vienašališkai pakeitus nefiksuotos kainos planą ir vietoje jo klientams pasiūlius pasirašyti fiksuotą trejų metų sutartį, Seimo liberalai aiškinsis, kodėl bendrovė priima sprendimus už savo klientus, nors šie yra pasirinkę sau optimalią kainodarą.
  • KANDIDATĖ: Seimui į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas pateikta Agnės Tikniūtės kandidatūra - ji šiuo metu dirba Lietuvos apeliaciniame teisme.
  • KANAPĖS: Seimas nusiteikęs išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje leidžiant sodinti daugiau šių augalų veislių, o taip pat palengvinti jų gaminių tiekimą rinkai.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar dešimtokai turėtų likti gimnazijoje, jei neišlaiko pasiekimų patikrinimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurį iš šių kandidatų norėtumėte matyti Vilniaus meru?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +3 C

-3 +3 C

 

-15 -5 C

-4 +2 C

-7 +1 C

 

-11 -5 C

0-8 m/s

0-8 m/s

 

0-5 m/s