respublika.lt

Kūrybingas Jurgio Gaižausko giminės medis

(11)
Publikuota: 2022 gruodžio 07 14:55:00, Vaclovas JUODPUSIS, muzikologas
×
nuotr. 3 nuotr.
Tokį garbųjį Maestro prisimena visi jo gerbėjai. Apolinaro Juodpusio nuotr.

Lyg ir nepastebimai atskubėjęs į praeitį tolsta daugelio Lietuvos muzikos mylėtojų pamėgto smuikininko, dirigento ir kompozitoriaus Jurgio Gaižausko gimimo 100-metis. Nors Lietuvos žmonės jį nepaprastai mylėjo ir gerbė, valstybiniu mastu tokių iškilių asmenybių dar neišmokome atsiminti ir pagerbti. Šį kartą Maestro gimimo jubiliejus prisimintas atskirų entuziastų, ir muzikalios, meniškos jo šeimos atžalų dėka.

 

Savo žemaitiška dvasia J.Gaižauskas (1922-2009) nebuvo išdidus. Priešingai, jis buvo nuolankus ir geranoriškas pagalbininkas visiems, kam kokios nors pagalbos reikėjo. Jo profesionalūs patarimai grindė daugelio būsimųjų kompozitorių pirmuosius kūrybinius žingsnius. Antanas Rekašius, Genovaitė Vanagaitė, Povilas Dikčius, Mikalojus Novikas, Algimantas Raudonikis, Teisutis Makačinas ir kiti, kurie kompozicijos pradmenis įgijo pas J.Gaižauską, vėliau nuoširdžiai atsiliepė apie savo mokytoją, „ragavusį" mokslų net užsienyje.

Baigęs Telšių gimnaziją, J.Gaižauskas sėmėsi muzikos teorijos žinių ir dirigavimo patirties pas garsųjį Žemaitijos sostinės katedros vargonininką Albiną Jasenauską ir buvo užburtas jo virtuoziško vargonavimo. Trumpai Šiauliuose mokęsis smuikavimo pas Povilą Matiuką, permainingu Antrojo pasaulinio karo metu studijavo Kauno konservatorijoje pas itin ryškias Lietuvos asmenybes - smuikininką Vladą Motiekaitį, teorinių disciplinų pas kompozitorių Vladą Jakubėną.

Hitlerininkams uždarius Kauno konservatoriją, karo banga buvo nunešusi J.Gaižauską net į Austrijos sostinę Vieną. Ir ten jis nesijautė tik pabėgėliu, bet altu grojo Vienos radiofono orkestre, nes panašios patirties jau buvo įgijęs studijuodamas Lietuvoje, ne tik smuiku, bet ir altu grodamas Kauno radiofono bei Kauno teatro orkestruose. Nors jis sėkmingai išlaikė smuikavimo ir kompozicijos egzaminus į Vienos muzikos akademiją, tačiau leidimo studijuoti negavo.

Bet ir tai nesutrukdė žingeidžiam muzikui siekti profesionalių muzikos aukštumų. Pas tenykščius profesorius privačiai studijavo kompoziciją ir polifoniją, net ir vargonavimą. Vienoje J.Gaižauskas, sutikęs ir savo ištikimą gyvenimo bendrakeleivę telšiškę Zofiją, sukūrė šeimą.

Grįžus į gimtinę, teko savarankiškai kurtis, galvoti ne tik apie šeimyninio gyvenimo perspektyvą, bet ir apie studijų užbaigimą, nes J.Gaižauskas pusiaukelėje niekada nemokėjo sustoti. Tad vėl Kaunas, Kauno konservatorija, studijos pas tuo metu ten užsibuvusį vengrų kilmės smuikininką Laslo Hajošą (László Hajós), vėliau - pas smuikininką Kazį Matiuką. Bet ir tuo J.Gaižausko smuikavimo studijos dar nesibaigė.

Po Kauno ir Vilniaus konservatorijų sujungimo sostinėje atsiradus Lietuvos valstybinei konservatorijai, šios aukšosios muzikos mokyklos baigimo diplomą jis gavo 1950 metais, savo meistriškumą užtvirtinęs studijomis pas profesorių Jakovą Targonskį. Ir tada J.Gaižauskas negalėjo gyventi be kūrybos. Tad po smuikavimo studijų pabaigos dar laukė kompozicijos studijos pas profesorių Antaną Račiūną, kuris suformavo 30-mečio muziko kūrybinį mąstymą.

Taigi, po permainingų studijų metų prasidėjo tik J.Gaižauskui charakteringa ir plati pedagogo, atlikėjo, kaimo kapelų vadovo ir kompozitoriaus gyvenimo etapas, kurio rerzultatus dar jaučiame ir šiandien. O gausios šeimos muzikines tradicijas su tokiu pat nuoširdumu tęsia jo vaikai ir vaikaičiai, pamilę ne tik muzikavimą įvairiais instrumentais, bet ir meną plačiausia prasme.

Juk, pavyzdžiui, jo dukros dailininkės Rimos Gaižauskaitės grafikos darbai, kuriuos aukštai vertina šios srities specialistai, yra apkeliavę įvairias pasaulio šalis - Italiją, Meksiką, Belgiją, Prancūziją. Jos darbai buvo eksponuoti ir Lietuvos muzikų rėmimo fondo Stasio Vainiūno namuose, kur neretai skamba J.Gaižausko kūriniai. Šiuose namuose nuolat lankydavosi ir pats kompozitorius, mokėjęs džiaugtis ir savo kolegų darbais, ir jaunųjų atlikėjų pasirodymais.

Sunku aprėpti visą nepaprastai gausų ir įvairų ne tik žanrais kompozitoriaus J.Gaižausko kūrybinį palikimą, kuris, susilydęs su jo, kaip atlikėjo veikla ir nuolatine šypsena, švyti lietuviška, žemaitiška nuotaika. Tokia gera, skaidria nuotaika buvo nuspalvintas ir kiekvienas jo kūrinys - liaudies dainos, instrumentinė miniatiūra, sonata lietuvių tautiniams muzikos instrumentams, koncertas kanklėms ar simfonija...

Tai primena ne tik dainų šventės su jo diriguojamomis kaimo kapelomis, bet ir kaimo kapelų šventės „Grok, Jurgeli" Kaune ar iš visos Žemaitijos į „Žematiško smuikelio" šventę Akmenėje sugužėjusiems dalyviams sukurtas „Žemaitiško smuikelio valsas".

J.Gaižausko gimimo 100-mečio renginių dalyviams buvo pateikti įspūdingi skaičiai: garbusis Maestro sukūrė apie 500 instrumentinių ir per 600 vokalinių įvairiausių žanrų kūrinių. Tarp jų bene nepamirštamiausia yra jo opera „Buratinas" pagal Anzelmo Matučio libretą, dar 1969 metų kovo 29 dieną rampos šviesą išvydusi Senojo Lietuvos operos ir baleto teatro scenoje J.Basanavičiaus gatvėje.

Vadinasi, jau eina šeštas dešimtmetis, kai šią operą į sceną išvedė dirigentas Rimas Geniušas, režisierius Vasilas Popovas, dailininkas Igoris Ivanovas, chormeisteris Adolfas Krogertas.

Malonu, kad dėmesys šiai operai neatslūgsta iki šiol. 1985 metų gruodžio 28 dieną Lietuvos operos ir baleto teatras naujai pažvelgė į šią pirmąją lietuvišką operą vaikams (dirigentai R.Geniušas ir D.Samėnas, režisierius E.Domarkas, dailininkas A.Kariniauskas, chormeisteris A.Arminas), o 2009 metais „Buratino" gerbėjai sulaukė kompaktinės plokštelės su 2006 metais Lietuvos radijo ir televizijos darytu įrašu.

2009 metais J.Gaižausko „Buratinas" praturtino Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuarą.

Artėjant J.Gaižausko 100-mečio jubiliejinei sukakčiai, į jo „Buratiną" vėl dėmesį atkreipė klaipėdiečiai. Šiuokart edukacinę operą kūrė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro jaunimo rezidencijų dalyviai - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai, Klaipėdos vaikų operos studija ir scenos profesionalai. Tad ši J.Gaižausko opera, dabar kameriškesnė dėl sumažintos choro ir orkestro sudėties, rengta vadovaujant Tomui Ambrozaičiui, vėl turtins Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuarą.

J.Gaižausko jubiliejinei sukakčiai prasmingas vakaras, kurį organizavo Gaižauskų šeima, įvyko Lietuvos kompozitorių sąjungoje. Jo programą, pluoštą instrumentinių miniatiūrų atliko ne tik dukra Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (koncertmeisterė J.Jelesina), anūkės Jurga Gaižauskaitė, Rasa Gaižauskaitė-Manstavičienė, Justė Martinkėnaitė, bet ir šeimos ansamblis, kuris priminė žavius kompozitoriaus kūrybinius užmojus.

Tą vakarą svariai užbaigė A.Matučio ir J.Gaižausko spektaklis legenda-operėlė „Nemunėlė", kurią atliko Alytaus mokyklos-darželio teatro studija „Drevinukas" (vadovai Ieva Ivanauskienė, Jonas Gaižauskas).

Taigi, per Lietuvą dar tebeaidi J.Gaižausko muzikos kūrini«ai, kuriuos jis skyrė ne tik suaugusiems, bet ir jauniesiems atlikėjams.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
53
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (11)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Su kuriuo iš kandidatų į prezidentus norėtumėte išgerti kavos?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+4 +6 C

+2 +6 C

-1 +3 C

+4 +6 C

+2 +9 C

+6 +9 C

0-7 m/s

0-9 m/s

0-6 m/s