2025-ųjų Laisvės premiją Seimas paskyrė vieninteliam Medininkų tragediją išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigui Tomui Šernui.
Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą vieningai balsavo 103 Seimo nariai.
Laisvės premiją T. Šernui planuojama tradiciškai įteikti Laisvės gynėjų dieną – 2026 m. sausio 13-ąją.
Skirti jam garbingą apdovanojimą pasiūlė Seimo Laisvės premijų komisija.
T. Šernas gimė 1962 m. balandžio 28 d. Vilniuje, muzikos pedagogų šeimoje.
Anot Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus, jis kilęs iš garsios Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų giminės, kurios žymiausiais atstovais buvo evangelikų kunigas Adomas Šernas ir jo brolis, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jokūbas Šernas.
1979–1983 m. Tomas Šernas studijavo veterinariją Buivydiškių technikume ir įgijo veterinarijos felčerio specialybę.
Vėliau jis dvejus metus tarnavo Sovietų Sąjungos kariuomenėje Kaukaze.
Grįžęs į Lietuvą, studijavo Kauno veterinarijos akademijoje, dirbo Kauno zoologijos sode.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę T. Šernas įstojo į Lietuvos Sąjūdžio savanorius. 1991 m. sausio dienomis Vilniuje saugojo Spaudos rūmus, budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, o 1991 m. sausio 15 d. įsidarbino kuriamoje Lietuvos muitinėje.
Medininkų pasienio posto pamainos viršininkas T. Šernas 1991 m. liepos 31 d., savo vestuvių išvakarėse, budėjo poste.
Tą naktį brutalaus Medininkų pasienio posto užpuolimo metu buvo nužudyti 7 Lietuvos pareigūnai. Užpuolimo metu sunkiai sužeistas vienintelis T. Šernas išliko gyvas.
1997–2000 m. T. Šernas studijavo evangeliškąją teologiją Klaipėdos universitete, vėliau studijas gilino Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimo centre, magistrantūroje.
2001 m. liepos 1 d. Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje T. Šernas ordinuotas Lietuvos evangelikų reformatų diakonu, o 2002 m. birželio 30 d. ordinuotas Lietuvos evangelikų reformatų kunigu.
1991 m. rugsėjo 6 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu T. Šernas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Jis buvo pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės šio ordino kavalierius, kuriam toks apdovanojimas buvo įteiktas esant gyvam.
1992 m. T. Šernas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. 2002 m. jam pirmajam įteiktas metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimas.
T. Šernas yra 16-asis Laisvės premijos laureatas.
ELTA primena, kad praėjusiais metais Laisvės premija įteikta Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, publicistui, buvusiam politiniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui.
Nuo 2011 m. Seimas, siekdamas įvertinti asmenų ir organizacijų pasiekimus bei indėlį puoselėjant nepriklausomybės ir laisvės idėjas, ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, kasmet sausio 13-ąją teikia Laisvės premiją.