1 nuotr.Įvairių skandalų akivaizdoje politikams keliant klausimus dėl visuomenės intereso žinoti ir perdėto temų aštrinimo, buvęs Eltos verslo skyriaus redaktorius, dabartinis SBA grupės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius teigia, kad piliečiai turi teisę žinoti maksimalią informaciją apie jų renkamus politikus. Pastarieji, pasak jo, turi suprasti, kad tai yra demokratinės valstybės atributas.
„Kai mes kalbame apie aukščiausius šalies vadovus, kuriuos išrinkome, jiems keliame aukštesnius standartus. Tad narstymas po kaulelį, šiuo atveju, yra suprantamas. (...) Kai tai liečia viešus asmenis, ypač politikus, jie turi nusiteikti, kad žurnalistai lips pro langą, jeigu jiems nebus atidarytos durys. Tai yra demokratinės valstybės ir žodžio laisvės tam tikri atributai“, – projekto „Žiniasklaidos kartų liudijimai su seniausiu žiniasklaidos kanalu ELTA“ laidoje kalbėjo A. Ketlerius.
„Mes, kaip visuomenė, renkame politikus, mes patikime jiems sprendimų teisę, kad jie nuspręstų, kaip mūsų šalis gyvens. Vadinasi, mes turime teisę gauti visą maksimalią informaciją tiek apie tuos politikus, tiek apie tai, kaip jie priima sprendimus. Tai yra visuomenės interesas. Tik gerai informuota visuomenė gali priimti edukuotus sprendimus ir pasirinkti tinkamus politikus per rinkimus“, – akcentavo jis.
Visgi, pasak A. Ketleriaus, ši taisyklė galioja tik viešų asmenų atžvilgiu. Be to, jo įsitikinimu, žurnalistai neturėtų domėtis jų šeimos ar artimųjų gyvenimais.
„Čia referuoju į politikus, čia yra labai aiški riba. Kai mes kalbame apie privačius asmenis, kai kalbame apie istorijas, kai „geltonoji žiniasklaida“ pasičepsėdama kelia asmeninius baltinius žmonių, kurie turi kažkokių iššūkių – čia jau kita situacija“, – dėstė A. Ketlerius.
„Tačiau kai kalbame apie politikus, žiniasklaida dar elgiasi per daug santūriai ir pristabdydama save tiek stipriai nelenda į jų gyvenimą“, – pabrėžė jis.
Žiniasklaidai trūksta gylio
Daugiau nei prieš septynerius metus žiniasklaidoje dirbęs A. Ketlerius tikina, kad visuomenės informavimas kasmet įgauna vis didesnį tempą. Tai, pasak jo, gali kelti iššūkių dėl mažėjančio gylio viešinamame turinyje.
„Viena vertus, greitis yra svarbu ir gerai. Kai Vilniuje sudužo lėktuvas, mes tikrai nebūtume norėję laukti aštuonių valandų, kol vakare pasirodys vakarinis žinių reportažas. Informacijos reikėjo čia ir dabar. (...) Tačiau turint omenyje, kokioje informacinėje erdvėje mes šiuo metu gyvename: propaganda, dezinformacija, įvairios melagienos – greitis neleidžia patikrinti faktų. Žurnalistai yra paskutinė gynybos linija, kuri saugo mus nuo melagienų ir dezinformacijos. Tačiau tokiame dideliame sraute ir tokiame tempe – sudėtinga tą padaryti“, – svarstė A. Ketlerius.
„Turbūt kartais pritrūksta gylio. Dėl to pastaraisiais metais augančio greičio. (...) Žurnalistikoje tokio gylio ir tiek įsigilinimo į vieną temą nebereikia. Auditorijai to nereikia. Tas žinias tau reikia panaudoti kažkur kitur“, – kalbėjo jis.
Turinio gylio problemą sprendžia mokamas turinys
Visgi, pasak jo, šią problemą sprendžia daugumoje žiniasklaidos priemonių taikoma mokamo turinio praktika.
„Tai, kur link eina visa Lietuvos žiniasklaida – mokamas turinys. Kai pagaliau pavyks išauklėti auditoriją, kad geras turinys, visgi, kainuoja – tikiu, kad atsiras ir daugiau gylio“, – dėstė A. Ketlerius.
„Mokamos publikacijos savo gyliu, įžvalgomis, šaltinių skaičiumi ir tuo, kiek laiko žurnalistas gali dirbti prie tos vienos publikacijos, tikrai skiriasi nuo tų rutininių, kasdienių naujienų“, – pridūrė jis.
Tuo metu svarstydamas apie didėjantį dezinformacijos kiekį, A. Ketlerius valdžios institucijas ragino padėti žurnalistams spręsti šią problemą.
„Valstybė turėtų pasižiūrėti, kaip žiniasklaidai galima pagelbėti labiau“, – tikino jis.
Dirbtinis intelektas – pagalbinė priemonė
Savo ruožtu kalbėdamas apie pastaruoju metu visame pasaulyje iššūkiu laikomą dirbtinį intelektą, A. Ketlerius pabrėžė, kad tai – pagalbinė priemonė žurnalistams. Pasak jo, šios profesijos atstovų reikės dar bent tris dešimtmečius.
„Dirbtinis intelektas žurnalistus keičia jau pastarąjį dešimtmetį ar daugiau. Dirbtinis intelektas nėra kažkokia naujiena. (...) Ar tai reiškia, kad žurnalistų nebereikės? Reikės. Dirbtinis intelektas, kaip produktas, nėra objektyvus“, – dėstė A. Ketlerius.
„Jis atlaisvina žmogaus rankas, jis nepakeičia žmogaus. Vadinasi, turėtų būti galimybė daugiau dirbti su šaltiniais, daugiau ieškoti unikalios informacijos, eiti daugiau kalbėtis su žmonėmis ir žmonių istorijas pasakoti, o ne kankintis po valandos interviu šifruoti garso medžiagą. Žurnalistų reikės dar bent trisdešimt metų tai tikrai“, – pabrėžė jis.
