1 nuotr.Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis teigiamai vertina socialdemokratų iniciatyvą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, perduodant sprendimo galią dėl įvairių totalitarinius režimus propaguojančių objektų likimo savivaldai. Anot jo, būtent savivaldybių tarybos ir merai daug geriau išmano vietos kontekstą, todėl sugebėtų priimti tikslesnius sprendimus.
„Tai, kad savivaldybei duodamas savarankiškumas ir deleguojama atsakomybė, manau, yra visiškai normalu“, – Eltai komentavo A. Klišonis.
„Aš manau, kad vietos savivaldybės gali priimti tikslesnius sprendimus ir kad pats (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras – ELTA) iš tiesų gali būti patariamoji institucija“, – sakė jis.
Pasak jo, savivaldybės geriau išmano vietos kontekstą, sprendžiant dėl gatvių, aikščių ar paminklų pavadinimų pakeitimų.
Jis pateikė pietryčių Lietuvos pavyzdį, kur ne kartą buvo pagerbta Armija Krajova (AK), kuri Antrojo pasaulinio karo metu veikė kaip Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone pavaldi karinė pasipriešinimo organizacija. Visgi, AK veiklą lydi kontraversijos dėl turėtų planų užimti Vilnių ir 1944 m. įvykdytų lietuvių žudynių Dubingiuose.
„Tai, kas yra būdinga pietryčių Lietuvai, yra visiškai nebūdinga Žemaitijai. (...) Pavyzdžiui, situacija, kuri buvo savo laiku susijusi su Armija Krajova – ji yra visiškai būdinga tik vienam regionui, kitiems visiškai nebūdinga. Visokių situacijų yra ir aš manau, kad savivaldybės yra pakankamai gebančios priimti tuos sprendimus, kurie yra reikalingi“, – tvirtino A. Klišonis.
LSA vadovas taip pat nesutiko su pasvarstymais, kad savivaldybės dėl baimių įaudrinti vietines bendruomenes gali iš viso nepriiminėto jokių sprendimų – pavyzdžiui, nenukelti sovietinių paminklų.
ELTA primena, kad grupė socialdemokratų registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad šiuo metu veikianti komisija savo darbą atlieka neefektyviai, todėl sprendimo galią norima suteikti savivaldai.
Sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo, iniciatorių teigimu, turėtų priimti pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su LGGRTC, tačiau centras teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Reaguodamas į tokį siūlymą, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog jis „neraudotų“, jei būtų panaikinta desovietizacijos komisija. Paramą socialdemokratų siūlymui išreiškė ir kitos valdančiosios koalicijos partijos.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savivaldybių kreipimusis dėl analogiškų objektų svarsto desovietizacijos komisija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priima centro direktorius Arūnas Bubnys. Tuomet savivaldybės būna įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.
Jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų spalio 1 d.
Desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), jo suformuotai specialiai komisijai ir savivaldybių institucijoms.
