Algos šuoliuojančių maisto kainų nepaveja

Portalas Pricer.lt skelbia, jog nuo 2021 metų Lietuvoje pigiausių maisto prekių krepšelis pabrango net 43 proc., tai yra 23 eurais! O kiek per tą laiką padidėjo gyventojų atlyginimai? Ar jie gali kompensuoti maisto brangimą?

Valstybės duomenų agentūra dar neskelbia, kokias algas šiemet gauna atskiri veiklos sektoriai. Tačiau sprendžiant iš 2021-2024 m. duomenų, statybininkų atlyginimai prieš mokesčius per tą laikotarpį padidėjo 38 proc.

Tad dirbantys statybose jau turės skirti maistui didesnę dalį atlyginimo nei 2021-aisiais. O štai finansų, draudimo ir nekilnojamojo turto operacijomis besiverčiantys piliečiai gali pirkti drąsiau, mat jų atlyginimai, kaip skelbia statistika, padidėjo 72,6 proc. Tai yra, kilo kur kas sparčiau nei maisto kainos.

Bet ar visi dirbantieji tokias padidėjusias algas gauna? Galų gale, kaip kainų augimą išgyvena pensininkai?

Stengiasi nesiskųsti

Režisierė, renginių vedėja ir buvęs TV veidas Hana Stanislava Šumilaitė, žiūrovams gerai pažįstama kaip ponia Hana, sako, kad vyresnioji karta jau yra tiek pragyvenusi, tiek patyrusi, jog kažkaip prisitaiko:

„Žinokite, pas mane rūsyje visada pilna visokių dalykų - lęšių, visokių paprikų. Draugai gruzinai mane išmokė labai egzotiškų patiekalų iš moliūgų, vyšnių su riešutais. Mano kaimynai prie namų tik žolę augina, o aš morkų, visokių prieskonių, pomidorų, paprikų, agurkų prisiauginu. Kad ir nedaug žemės, bet vis tiek priauginu ir sau, ir dar anūkams, draugams lieka.

Kažkaip verčiuosi, nes stengiuosi viską pirkti iš ūkininkų. Viena šauni ūkininkė man tiekia avieną, antieną. Dar vienas ūkininkas atveža sūrių, kiaušinių nusipirkti. Taip ir gyvenu. Aišku, ir vaistai nepigūs.

Bet verčiuosi, žinokit. Tai draugai kažko atveža, tai aš kažką nuvežu. Turiu labai šaunių žmonių ratą. Aš pati gaminu ir mėgstu gaminti. Nors gyvenu viena, retai viena sėdu prie stalo. Sau tai ir negaminčiau, bet diedukas toks antrame aukšte gyvena. Paprašė priimamas trims mėnesiams, kol būstą nusipirks, bet gyvena čia jau treti metai. Jį pamaitinu.

Brangios yra kirpyklų paslaugos, bet viena draugė man puikiai nudažo plaukus, o pakirpti turiu kaimynę kirpėją. Bendruomeniškumas labai svarbus. Neseniai buvome su teatru tarptautiniame festivalyje Kutaisyje (Sakartvelas), o grįžę padarėme puikų vakarėlį su šašlykais ir visokiais baklažanais.

Aš dar dirbu puse etato, prisideda pensija, dar pakviečia kokį nors jubiliejų pravesti. Tai ir prisiduriu. Bet aišku, kai pagalvoju, kad visą gyvenimą dirbau 1,5 ar dviem etatais, o pradinė mano pensija iš viso buvo tik 320 eurų... Pradžioje juk net honorarų nepriskaičiuodavo prie būsimos pensijos. Bet žinome, kur gyvename.

Kaip aš visą laiką juokauju, turtingas yra ne tas, kuris daug turi, bet tas, kuriam užtenka. Mano draugai sako - vieni grįžta iš Kanarų ir neturi ką papasakoti, o tu grįžti iš Trakų ir pripasakoji įdomiausių dalykų! Taip ir gyvenu. Kitokio gyvenimo jau nebus. Reikia džiaugtis tuo, ką turi!"

Gyvenimas nuo algos iki algos

Tačiau ne visi dar gali prisidurti prie algų ar pensijų užsiaugindami daržovių, nes ne visi žemės turi.

Statistika, rodanti, kad algos didėja, džiugina politikus, o eilinį gyventoją labiau domina, kiek jis iš tikrųjų gauna į rankas, atskaičius mokesčius. 2021 m. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis (VDU), atskaičius mokesčius, buvo 1121,1 euro.

O 2025 m. VDU po mokesčių siekia daugiausiai 1578 eurus. Tad per ketverius metus VDU, gaunamas į rankas, išaugo 457 eurais. Tai yra, VDU padidėjo 14,7 proc., kai tuo tarpu pagrindinių maisto prekių krepšelis pabrango net 43 proc. Tai reiškia, jog algų augimas gerokai atsilieka nuo maisto kainų augimo. Netgi nuo paties būtiniausio maisto.

Tiesa, vienas atlyginimas augo vos ne greičiausiai - tai minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). Politikai mėgsta tai priminti, nes 2021-aisiais MMA tebuvo 467 eurai į rankas, o šiemet jau siekia 777 eurus po mokesčių.

Tai reiškia, jog per ketverius metus MMA į rankas padidėjo net 310 eurų, tai yra apie 66 proc. Taip, MMA tikrai net 23 procentais greičiau augo nei būtiniausių maisto prekių krepšelis, bet juk žmogus ne tik valgo, turi ir kitų išlaidų. Ir ypač tai jaučia, kai alga - minimali.

Lietuvoje per ketverius metus nuolat brango šildymas, elektra, keleivinio transporto, maitinimo, nakvynės, sporto klubų, vaikų būrelių, darželių, turizmo, būsto apsaugos, grožio ir t.t. paslaugos. Brango ir vaistai bei mokamas ar primokamas gydymas. Trumpiau sakant, brango viskas, ką tik godi fantazija leido pabranginti.

Todėl visi algų, pensijų padidėjimai net nespėja visų tų pabrangimų ženkliai sumažinti. Atidėti, sutaupyti juodai dienai vis sunkiau ar visiškai neįmanoma. Dalis žmonių priversti gyventi tik šia diena, su viltimi, jog kitąmet atsiims pinigus iš pensijų fondų.

Kitas dalykas - VDU yra tik atlyginimų vidurkis, o atskirose veiklos sferose dirbantys žmonės metų metais uždirba mažiau nei VDU. Užimtumo tarnybos šio mėnesio skelbiamų darbo vietų sąraše yra šimtai darbų, kur atlyginimai prieš mokesčius tesiekia 1100 eurų, tai yra daug mažiau nei VDU.

Tačiau nepaisant, kiek žmonės per mėnesį uždirba, jiems kasdien, kad nebadautų, tenka suvartoti maždaug tą patį kiekį kalorijų - tiek turtingam, tiek neturtingam. Juk nenustosi pirkti kiaušinių, kruopų, duonos, pieno ar bulvių.

Tad mažai uždirbančiam žmogui tas maisto prekių krepšelio pabrangimas yra daug skaudesnis.

Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Dainoras Bradauskas:

Kainų didėjimas pas mus pagrinde susijęs su energetiniais ištekliais ir euro infliacija. Tai du kertiniai dalykai, su kuriais mes susiduriame ir dėl to gali būti kainų didėjimas. Taip pat labai pabrango pervežimai. Tai lėmė ir geopolitinės aplinkybės.

Kitas dalykas - kai kurios Europos šalys patiria nuosmukį - jų bendrasis vidaus produktas (BVP) arba neauga, arba yra minusinis. Be to, kainos priklauso ir nuo sezoniškumo, todėl jų svyravimas ar net augimas tokioje situacijoje neišvengiamas. Man sunku pasakyti, kodėl ta pati prekė viename prekybos tinkle pabrango daugiau, o kitame mažiau, nes tai yra privatus verslas, o į privatų verslą mes kištis negalime.

Žinoma, jeigu valstybėje būtų ekstremali situacija, gal būtų kitaip. Turkija, pavyzdžiui, nors tai gal nėra pats geriausias pavyzdys, per COVID-19 pandemiją įvedė moratoriumą pienui ir duonai. Jie visiškai nebrango per visą pandemiją. Valstybė kažkiek dotavo.

Bet kai ekstremalios situacijos nėra, egzistuoja rinkos ekonomika ir valstybė negali kištis, nes tai būtų antikonstituciška. Jei viename prekybos tinkle ta pati prekė yra pigesnė, galbūt jie turi tiekėjus, kurie užsiperka daugiau ir pigiau. Tai yra verslo subtilybės - vieni vienokių prekių atsargas sukaupia, kiti kitokių.

Taip, atlyginimų augimas nuo kainų augimo iš tikrųjų atsilieka, bet kaip ten bebūtų, Lietuva Europoje pirmauja pagal atlyginimų kėlimą. Matyt, dreifuojame į ekonomikos modelį, kuris greičiausiai bus panašus į skandinavišką, ir po kiek laiko Lietuvoje bus dideli atlyginimai ir didelės kainos, kaip yra Norvegijoje ar Švedijoje. Tik duok Dieve, kad mūsų ekonomika nebuksuotų, nes tada neturėsime iš ko kelti atlyginimų.