1 nuotr.Sekmadienį švęsime Mamos dieną. Tiksliau - ją švęs mūsų mamos, kurioms ši diena išrinkta būti švente, o mes... atrodo, kad bent šią dieną mamos gali pamatyti savo vaikus, pajausti jų meilę.
Nors visus metus joms, mūsų mamoms, žiūrėk, ima ir pristinga laiko... o gal nepristinga, gal čia aš visai nepelnytai taip pasakiau - atleiskite, jei buvau neteisus.
Taigi, mamos, motinos diena... simboliška, kad ji švenčiama pavasarį, patį gražiausią metą - ar įsivaizduotume ją niūrų lapkritį, gruodį? Visi prisiglausime prie savo mamų, kas tik jas turime. O kitiems teks tą atlikti mintimis... patikėkite, tai taip pat bendravimas, būdas susitikti, net pasikalbėti. O po to šventė praeis...
Mūsų šventes sukūrėme, laiką joms išrinkome mes patys. Tačiau mama, motina yra ir gamtoje, ji - visko pradžia, ji užuovėja, paguoda, ramintoja ir maitintoja. Kokios yra gamtos motinos? Ar jų gyvenime būna šviesių dienų ir akimirkų, kurias galėtume vadinti motinos diena?
Patikėkite, motinos vaidmuo gamtoje svarbus ne visada... arba - tiesiogiai jo nejaučia didžioji dalis gamtos vaikų.
Mes paprastai galvojame apie žvėris (žinduolius), paukščius, tačiau jie nėra lemianti įvairovės dalis - iš viso apie 17-18 tūkstančių rūšių. Vien žuvų yra dukart daugiau rūšių, o vabzdžių, kitų bestuburių - milijonai rūšių. Taigi, grįžkime prie takoskyros: mamos globą patiria paukščiai ir žinduoliai, kai kada žuvys, varliagyviai ar ropliai.
O bestuburiai - labai retai, nors ir ten būna unikalių atvejų. Visų pirma tokie santykiai žinomi bendruomeninių vabzdžių tarpe. Tiesa, turime pasitaisyti - čia jaunikliais rūpinasi ne motinos, kurios padėjo kiaušinėlius, bet kiti bendruomenės nariai, dažnai - belyčiai individai, darbininkai. Vabzdžių motinos kai kada saugo savo kiaušinėlius, gina jauniklius.
Žuvys gali saugoti mažus savo žuviukus. Krokodilės saugo lizdą su kiaušiniais, po to - išsiritusius jauniklius. Tačiau jautriausias mamų pavyzdys - paukščių mamos. Tai jos suka lizdą, šiltina jį, deda kiaušinėlius, juos peri. Šis metas yra labai sudėtingas ir pavojingas, nes perint žūsta daug paukščių patelių - ne visad jas apsaugo kuklios (štai kodėl jos tokios...) spalvos, turinčios kuo labiau priartinti prie gamtos ir slėpti, maskuoti. Paukščių motinos, kaip sakoma, laiko bent tris savo namų kampus, o dažnai - visus keturis.
Tačiau ką kalbėti apie žinduolių (žvėrių, žvėrelių) mamas - jos išnešiojo savo vaikus ir ilgai rūpinsis neatsitraukdamos: mažiukai gali būti uždaromis akimis, pliki, ir jiems reikia visko - šilumos, saugumo, maisto. Dabar visas jų pasaulis yra mama. Turėtume žinoti ir tai, jog ne mažiau dideles širdis ir ypatingą drąsą turi voverė, žiurkė, pelė ar bet kurio kiauninio žvėrelio mama. Taigi - savo jauniklius visos jos gali ginti aršiai, puldamos žmogų ir padarydamos jam daug žalos. Kada tai nutinka? Tada, kai žmogus pamiršta patekęs ne į savo namus ir elgiasi taip, kaip nedera. Ar tą žino, supranta jaunikliai?
Matyt, taip - supranta, nes užaugę bus lygiai tokie patys - drąsūs, mylintys savo vaikus ir pasiruošę juos ginti nuo bet kokios pavojaus. Ar gamtoje yra mamos, motinos diena? Ne, tokios šventės nėra. Bet motina čia labai svarbi, todėl jos kultas egzistuoja. O jei egzistuoja kultas, išeitų - motinos diena yra kasdien.
