Na štai - baigiasi rugpjūtis, veriame duris rugsėjui. Tradiciškai žinome jį esant rudens mėnesiu, tačiau keli paskutiniai metai paneigė šį mūsų žinojimą, nes vasaros užtrukdavo iki paskutinės rugsėjo dekados.
Visai smalsu žinoti: o kaip bus šiemet? Ar galime kliautis nauja tradicija ir kol kas nesiruošti rudeniui?
Ko gero, to niekas negali pasakyti. Sinoptikai taip toli neįžvelgia, įvairios iš tolimų šalių ir kitų žemynų mums siūlomos prognozės paprastai ,,mauna" pro šalį... Lieka vienintelis žinių šaltinis - pati gamta. Tčiau ir jai nelengva - daug kas susijaukė, pokyčių, lemiančių klimatą, yra per daug, o jų mišrus poveikis nenuspėjamas. Taigi...
Bet mums vis tiek svarbu, koks bus rugsėjis - vasariškas ar rudeniškas? Jo charakteris, jei tik nebus nutolta nuo tradicijos, turėtų būti dar labai vasariškas. Taigi, bus daug šiltų ir net karštų dienų.
Tiesa, diena labai greitai trumpėja, dabar ji praradusi daugiau kaip trejetą valandų, o dar po trijų savaičių ji susilygins su naktimi. Kuo ilgesnė naktis, tuo daugiau dieną ir vasarą sukauptos šilumos prarandama. Jei ir nebus šalnų, iki keleto laipsnių atvėstanti naktis darys stebimą įtaką oro temperatūrai.
O jeigu nebus ,,vasariškojo" varianto? Jei rugsėjį turėsime vadinti tikru rudeniu?
Tada mums visiems reikėtų žiūrėti į tai, kas viską žino geriausiai - į gamtą. Taip, kaip elgsis, kaip reaguos ji, panašiai turėtume gyventi ir mes. Žinoma, taip - kartu su ja, reikėtų gyventi visada, nes per vieną dieną mums patiems pasikeisti nepavyks.
Kad gamta jau seniai ruošėsi žiemai, jokia paslaptis - būtent todėl išskrido gandrai ir daug kitų paukščių, o jų migracija truks dar bent du mėnesius. Medžiai jau užaugino naujos medienos rievę, išleido ilgus ūglius - vasara buvo drėgna, augti buvo patogu. Užaugo žvėrių ir paukščių vaikai, o vabzdžių pasaulyje...
Dar prieš gerą mėnesį galėjai rasti daugybę drugių vikšrų ir kitų vabzdžių įvairių tarpinių stadijų. Šiandien - tuščia (ar beveik tuščia), nes vikšrai jau užaugo ir virto lėliukėm ar susislapstė ramybei. Dažnai situaciją sužinau ,,šienaudamas" - entomologiniu tinkleliu braukdamas per žolę, per augalus.
Liepos mėnesį kiekvienu ,,traukimu" sugaudavau saują vabzdžių ir jų palikuonių. Dabar tinklelyje tik keletas skruzdėlių, viena kita lerva ir blakės - šių kol kas yra gausu.
Kol mes žvalgomės, rują pradėjo taurieji elniai ir briedžiai. Dabar, ypač po vėsiųjų naktų, jie bus vis garsesni, aktyvesni.
Visas mėnuo skirtas jiems; būtų gerai, kad jų susitelkimo vietose negrybautume, nebaidytume žvėrių - juk jie turi tiek mažai laiko, o mes šiemet jau turėjome kada grybauti. Pagaliau, yra pakankamai tokių vietų, kur grybai auga, o elniams ir briedžiams ten būti nerūpi. Nepamirškime to!
Žvėrys greitai pradės keisti vasarinius kailius, paukščiams po plunksnomis išaugs pūkai - visa tai prieš būsimą žiemą. Ir nors niekas nežino, kokia ji bus, jai ruošiasi labai atsakingai. Vienas iš privalomų pasiruošimo programos akcentų - įmitimas.
Dabar ne tik ežiai, miegapelės ar barsukai kaupia daug riebalų - tą patį daro varlės, žalčiai; jiems visiems žiemą teks miegoti ir savo gyvybines funkcijas palaikyti būtent šių riebalų dėka.
Prinoko sėklos, sirpsta vaisiai. Kai kur jau rausta klevų lapai... dar labai palengva, dar turi laiko. Ir visai nesvarbu, koks bus rugsėjis, spalvų paletė keisis, gamta taps rudeniškai graži.
Sekite šiuos pokyčius.