Ar Lietuvoje dar šlamės taikos vėliavos?

Tai visiškai suprantama, nes kaimynystėje vyksta karas, o mūsų priedermė, anot visų valdžios išrinktųjų - ruoštis karui. Tačiau tikrai yra vienas žmogus, kuris išgyvena dėl to, kad iš Lietuvos atimta Taikos vėliava.

Tai Taikos vėliavos komiteto pirmininkė, buvusi Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie Jungtinių Tautų koordinatorė Lietuvoje Auksė NARVILIENĖ. Ji patikslina, kad ją žeidžia ne tik atstumta vėliava, bet ir mesti įtarinėjimai.

„Jau treji metai, - sako Auksė Narvilienė, - kai Lietuvoje nebematyti Taikos vėliavos, kuri buvo keliama kaip Kultūros dienos simbolis balandžio 15 -ąją. Tą dieną 1935 metais 21 Amerikos žemyno šalis Vašingtone pasirašė Rericho paktą, siekiant apsaugoti kultūros objektus karo ir taikos metu, keliant Taikos vėliavą.

Taikos vėliavos simboliu buvo pasirinkta trejybė - rubino spalvos žiedas, juosiantis tris rubino spalvos skritulius baltame fone. Trejybės simbolis randamas įvairių tautų religijose ir kultūrose, bažnyčių dekore bei ikonose. Trejybės simbolika atsispindi ir lietuvių etniniame palikime. Trijų sferų ženklas aiškinimas įvairiai pvz., religija, menas ir mokslas kultūros žiede; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate ir pan.

Rusijai užpuolus Ukrainą, vietoj jos buvo išskleista Ukrainos vėliava, o Seimas praėjusiais metais net atšaukė Lietuvoje Kultūros dieną, ją nukeldamas į rugsėjo 22 -ąją, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienį ir Baltų vienybės dieną."

- Kada paskutinį kartą Taikos vėliava buvo iškelta prie Seimo?

- 2021 metų pavasarį. Na, o kai prasidėjo karas Ukrainoje, buvo uždrausta kelti per Kultūros dieną Taikos vėliavą ne tik prie Seimo, bet ir visoje Lietuvoje.

2006 metais Seimui įteisinus balandžio 15-ąją Kultūros diena, nuo 2009 metų buvo keliama Taikos vėliava, ypač iškilmingai prie Seimo. Tradicija buvo gražiai įsibėgėjusi, vėliavą keldavo miestai, miesteliai, mokyklos, vykdavo konferencijos, koncertai ir kiti renginiai. Sekdami Argentinos pavyzdžiu, kurioje įteisintas Taikos vėliavos kėlimas Tarptautinę taikos dieną rugsėjo 21-ąją, skelbiami Taikos miestai, Taikos mokyklos, pradėjome ir mes skelbti Taikos miestus, miestelius ir Taikos mokyklas.

2015 metais Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie Jungtinių Tautų prezidentė, Nobelio taikos premijos nominantė Alisija Rodriges paskelbė Lietuvą Taikos respublika ir įteikė Seimui Taikos vėliavą, kuri nuolatos buvo išskleista prezidento Algirdo Brazausko salėje.

Prasidėjus karui, ji buvo pašalinta iš tos salės. Kultūros dienos Lietuvoje iniciatoriams ir Taikos vėliavos komitetui be jokio pagrindo buvo pareikšti įtarimai dėl Rusijos įtakos.

- Nepagalvojote, kad šiandien kiekvienas, linkintis taikos Ukrainos žemėje, laikomas prorusišku? Juo labiau kad kultūros apsaugos pakto iniciatorius buvo rusų dailininkas Nikolajus Rerichas. Vien šios pavardės gana, kad jūs būtumėt palaikyti prorusiškais...

- Pokario metu dėl šių idėjų kentėjo žmonės kalėjimuose ir Sibiro lageriuose. Pats pakto iniciatorius vokiečių kilmės N.Rerichas, prieš revoliuciją su šeima išvykęs Rusijos, taip ir negavo leidimo grįžti dėl savo įsitikinimų ir veiklos.

Mes ėjome vedini gražių, galima sakyti, šventų idėjų, remdamiesi tarpukario šviesiausių Lietuvos žmonių siekiais. O dabar likome apkaltinti kone išdavyste, nes esą Taikos vėliavą kaip savo simbolį naudoja ir apsišaukėliškosios Donecko respublikos vadovai.

Mes nuodugniai panagrinėjome šitą atvejį ir paaiškėjo, kad 2015 metais, kai buvo apgriautas Donecko operos ir baleto teatras, teatrui simboliškai buvo įteikta Taikos vėliava, kaip kultūros paveldo apsaugos ženklas. Įrašu internete ši istorija ir pasibaigė, nes iki šiol pasaulio nepripažinta Donecko respublika yra įteisinusi kitus simbolius, kitokią vėliavą ir herbą, tačiau Taikos vėliavos komiteto atžvilgiu įtarinėjimai nepaneigti iki šiol.

Matyt, Lietuvoje esama žmonių, kurie nesuinteresuoti taikos idėjomis, ir jiems nepriimtina kultūros, aprėpiančios ir dvasinę sritį, samprata. Rericho paktą palaikė žymūs to meto žmonės - JAV prezidentas F.D.Ruzveltas, Romos popiežius Pijus XI, rašytojai R.Rolanas, R.Tagorė, T.Manas, B.Šo, daug kitų mokslo ir visuomenės veikėjų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis ir žymiausi to meto Lietuvos visuomenės, mokslo ir meno veikėjai taip pat siekė ratifikuoti šį paktą, bet nepalankios užsienio politikos sąlygos sutrukdė tai padaryti. Paktas tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos" pagrindu, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva.

- Palaikote ryšius su kokiais nors asmenimis iš Rusijos šiandien?

- Ryšių nepalaikome. Iškart po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, Taikos vėliavos komitetas griežtai pasisakė prieš karo veiksmus ir tokios pozicijos laikosi iki šiol. Anksčiau atvažiuodavo į Seime rengiamas Kultūros dienos tarptautines konferencijas vienas kitas pranešėjas ir iš Rusijos, bet daugiausia jų būdavo iš Vakarų Europos valstybių. Na, o dabar nebėra nei vėliavos, nei konferencijų, nei pranešėjų...

- Nei taikos... Gal iš tiesų, kol vyksta karas, nėra prasmės kelti tokios vėliavos?

-Taikos vėliava juk yra skirta saugoti kultūros vertybes ir karo, ir taikos metais, juo labiau - karo. Taikos vėliava buvo įteikta UNESCO, NATO, iškelta aukščiausiose planetos viršūnėse, Šiaurės ir Pietų ašigaliuose, ne kartą pabuvojo kosminėje erdvėje.

Niekas negali sumenkinti Taikos vėliavos - trejybės simbolio vertės, nežiūrint, kad kažkas Donecke ją buvo padovanojęs, ar iškėlęs. Žinodama, kad kiekvienas karas baigiasi taika, turiu vilties, kad sugrįš buvusios vertybės. Tikiu Šviesos pergale.