1 nuotr.Parlamentaro teigimu, siūlomame teisės akto projekte numatyta, kad, išimtinais atvejais, kuomet nei vienas pareigūnas nepareiškia noro vykti saugoti atstovybių arba tokį norą pareiškę pareigūnai neatitinka Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų reikalavimų ir esant būtinybei atlikti nurodytas funkcijas, pareigūnai gali būti siunčiami saugoti atstovybių be jų sutikimo ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Jis nori, kad terminas būtų sutrumpintas iki 3 mėnesių.
„Manytina, kad toks reguliavimas gali būti traktuojamas kaip ribojantis pareigūno teisę laisvai pasirinkti darbą. Pareigūno išsiuntimas tokiam laiko tarpui gali būti laikomas privatumo ir šeimos gyvenimo pažeidimu. 2 metai užsienyje gali smarkiai paveikti pareigūno gyvenimą ir sukelti iššūkių bei neigiamų pasekmių pareigūno sveikatai. Nustatytas terminas gali mažinti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigų patrauklumą. Taip pat, išsiuntimas gali daryti neigiamą įtaką jo atliekamo darbo efektyvumui.
Pagal Lietuvos Konstitucijos 48 straipsnį, kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Valstybės tarnyboje taikomi proporcingumo principai (pagal LR viešojo administravimo įstatymą), o išsiuntimas 2 metams be pareigūno sutikimo gali būti laikomas neproporcingu sprendimu, pažeidžiančiu šiuos principus.
Todėl siūloma sumažinti laikotarpį nuo 2 metų iki 3 mėnesių. Toks laikotarpis atitiktų konstitucinį proporcingumo principą, nesukeliant neigiamų pasekmių pareigūnui. 3 mėnesiai yra pakankamas laikas, kuomet Vadovybės apsaugos tarnyba galėtų surasti kas savanoriškai sutiktų vykti saugoti atstovybių ilgesniam terminui", - teigia A.Anušauskas.
