Atgaivinamas senas skundikų luomas

Juose - patarimai stebėti kaimynus, skųsti juos ir Lietuvos vėliavą socialiniuose tinkluose keliančius botus. Kai kas sako, kad grįžta KGB metodai, o laikais, kai visi visus skundė, mes jau gyvenome.

Pagal pernai priimtas įstatymų nuostatas, į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašyti asmenys, valstybės tarnautojai, biudžetinių įstaigų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, valstybės vidaus tarnybos sistemos ir vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai per metus nuo jų priėmimo į pareigas privalo išklausyti mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mokymus, jeigu nėra jų išklausę anksčiau.

Stebėti aplinką, skųsti, kritikuoti

Mokymų medžiagą neseniai paviešino apžvalgininkas Algimantas Rusteika, kuris pasidalino keliomis kursuose pateikiamomis užduotimis. Pavyzdžiui, vienoje iš praktinių užduočių pasakojama tokia situacija: socialiniuose tinkluose žmonės ima ant savo profilio nuotraukų dėti Lietuvos vėliavas su žinute, kad Lietuva neturėtų padėti kitoms šalims karo akivaizdoje, nes tai ne mūsų kova. Užduotyje klausiama, ką reikėtų daryti tokiu atveju? Teisingi atsakymai: „perduoti VSD", „pranešti apie šį įrašą socialinių tinklų administratoriams" arba „parašyti kritišką komentarą". Atsakymas „nieko nedaryti" yra neteisingas.

Tai patarimai, kaip elgtis dar nesant karui. Taip pat nurodoma, stebėti savo aplinką, sutiktus žmones, gal jie kelia priešiškų Lietuvai valstybių vėliavas, stebėti, kokių įsitikinimų žmonės Jūsų name gyvena. Patariama rinktis į antimitingus, pastebėjus, kad organizuojami mitingai, antivalstybiniai protestai.

Išklausius kursus, reikia išlaikyti testus. Tik tuomet gaunamas patvirtinimas, kad mokymai sėkmingai išlaikyti.

„Taigi, atgaivinamas senas KGB „stukačių", skundžiančių saugumui kaimynus ir viešai nugirstus pašnekovus, luomas. Tai tolesnis žingsnis į „demokratinį" totalitarizmą ir visuomenės pjudymas vienų prieš kitą. Susipriešinusi visuomenė nepajėgi gintis nuo nieko, tai vienas didžiausių konservatorių nusikaltimų, kuris ne tik tęsiamas, bet ir toliau plečiamas.

Matyt, greit įves ir atlyginimą už tokius skundus. Kitas labai logiškas, beje, žingsnis po skatinimo už pranešimą būtų baudimas už nepranešimą. Ir jau neabejotinai stebėsena, ką turi feisbuko drauguose, ar parašei po juo postu smerkiantį komentarą. Už lango vėl SSRS. 1936-ji?" - klausia A.Rusteika.

Mobilizuoja kariauti tarpusavyje?

Jis primena, kad kol kas šalyje nėra nei karo, nei mobilizacijos: „valstybės tarnautojai ir biudžetininkai iš anksto ne tik nustatomi prieš bet kokį pilietinės visuomenės veiksmą, demonstraciją, protesto mitingą ir pan., bet apmokomi ir skatinami organizuoti kontramitingus, eiti, trukdyti, išjuokti...

Iš esmės tai yra ne rengimasis karui su išorės priešu, o mobilizacija karui su savo pačių šalies piliečiais, neįtinkančiais valdžiai ir savo mitingais, leidžiamais Konstitucijos, ir net nuomonėmis. Tam bus pasitelkiami valstybės tarnautojai ir biudžetininkai, kurie dabar to jau privalomai apmokomi „kursuose".

Išvadas, kokioje valstybėje gyvename, pasidarykite patys. Man tai stipriai trenkia KGB lavoniena. Kasdien vis labiau."

Pavyzdingai mokosi

Mokymai vyksta svetainėje mobilizacijosmokykla.lt. „Vakaro žinių" kalbinta Širvintų merė Živilė Pinskuvienė sako, kad išlaikiusių kursus darbuotojų skaičius auga.

Paklausta, kokie darbuotojų įspūdžiai, sako kol kas tokios apklausos nerengusi. „Dauguma supranta tokių mokymų svarbą, teigiamai vertina atsiradusią galimybę pakankamai išsamiai susipažinti su mobilizacijos sistemos veikimo ir jos teisinio režimo reglamentavimu, pilietinio pasipriešinimo būdais ir priemonėmis. Esame įsitikinę, kad šie mokymai prisideda prie visuomenės pilietiškumo, patriotiškumo, visuomeniškumo, atsakomybės už savo šalį, savo šeimą, savo kraštą ugdymo", - sakė merė.

Tačiau užduotys ne visos pasirinktos tinkamai. Pavyzdžiui, minėta užduotis, kurioje kalbama apie Lietuvos Trispalvės naudojimą socialiniuose tinkluose ir tokių įrašų skundimą.

Ž.Pinskuvienė neslepia, kad gyventojai šiuo metu tikrai jaučia karo nerimą: „Pastebime, kad žmonės nori taikos, o ne karo. Tikrai jaučiame rajono gyventojų nerimą dėl įvairiausių grėsmių, apie kurias jie nuolat girdi žiniasklaidoje. Mes, kaip savivaldybės atstovai, darome viską, kad tiesiogiai žmonėms atsakytume į jiems nerimą keliančius klausimus, suteiktume jiems pagrįstą ir objektyvią informaciją."

Turės išlaikyti visi

„Vakaro žinios" kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją su klausimais, kiek kainavo tokių mokymų parengimas ir kokia metodine medžiaga buvo remiamasi.

„Mokymams skirta medžiaga buvo parengta remiantis Lietuvos įstatymais ir kitas teisės aktais. Taip pat naudojama istorinė ir mokslinė medžiaga pilietinio pasipriešinimo tema, remiantis mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mokymo bei bazinio pilietinio pasipriešinimo kurso mokymų programomis.

Medžiagą mokymams ir testus rengė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento specialistai, kurie yra savo srities ekspertai.

Medžiagos vizualizacijos paslaugos bei nuotolinės platformos naudojimo licencijos minimaliomis lėšomis ir taikant viešųjų pirkimų reikalavimus perkamos iš tiekėjų", - „Vakaro žinioms" nurodė ministerija. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., įsigaliojus naujoms įstatymo nuostatoms, minėtų mokymų programą baigė 22 201 asmuo. Įstatymas numato, kad iki įstatymo priėmimo įsidarbinę asmenys šiuos mokymus turi išklausyti iki 2025 m. rugsėjo 1 d.

Taip pat teiravomės dėl klausimo apie Lietuvos vėliavos naudojimą socialiniuose tinkluose. Ar taip bandoma parodyti, kad Lietuvos vėliavos socialiniuose tinkluose gyventojai neturėtų naudoti? „Nurodyta užduotis referuoja į Lietuvos vėliavą sąmoningai diskredituojančius socialinių tinklų profilius, kurie atvirai niekina Lietuvos valstybę ir vykdomą politiką, skatina veikti prieš Lietuvos valdžią, šalies ginkluotąsias pajėgas, sąjungininkus. Tai dažniausiai atsispindi jų retorikoje, profiliuose skelbiamoje informacijoje. Kai kuriais atvejais tokią veiklą vykdo netikri profiliai (angl. bot), sukurti ar kitaip perimti su tikslu platinti dezinformaciją", - atsakė krašto apsaugos ministerija.

Interviu su Jurbarko savivaldybės tarybos nariu Gintariu Stoškumi:

- Kaip vertinate tokius mokymus?

- Lietuvoje įsivyravusi paranoja. Galiu tik pasidžiaugti, kad tarybos nariams kol kas tokie mokymai nėra privalomi.

Kai aš mokiausi mokykloje, buvo karinis rengimas, eidavome į šaudyklą ir mokėmės šaudyti. Man atrodo, kad taip būtų naudingiau - jeigu kažkokias pradines žinias suteiktume mokiniams apie ginklus ir pasiruošimą karo atvejui.

Nesuprantu, koks čia pasipriešinimas pranešinėti apie socialinių tinklų įrašus. Kai dedama Ukrainos vėliava - gerai, o kai Lietuvos - blogai. Ar kažkas turi slaptas idėjas paniekinti mūsų valstybę? Man tokie dalykai nesuprantami.

- Ar pastebite, kad šiandien palaikyti taiką irgi atrodo pavojinga ar bent nepageidaujama?

- Galiu priminti, kad JAV viceprezidentas Dž.D.Vensas Miunchene pasakė, kad nuomonių įvairovė turi būti ir skirtingos nuomonės turi būti toleruojamos. Už tai neturi būti persekiojama. Mūsų Konstitucija taip pat tai draudžia.

Manau, kad nieko nėra geriau už taiką. Net ir pati prasčiausia taika yra geriau už bet kokį karą, kuriame žūsta ir luošinami žmonės. Ir Ukrainos atveju, turi būti pasiekta taika ir sustabdytos žmonių žūtys.

Lietuvoje netoleruojama nuomonių įvairovė. Jeigu pasakei kažką, esi laikomas kenkėju. Nors tas žmogus yra toks pats Lietuvos patriotas, jis nori, kad Lietuva būtų nepriklausoma, gyventi oriai ir laisvai. Tik esant skirtingoms nuomonėms, galima rasti geriausią sprendimą įvairiose situacijose.

Žinote, tokie mokymai man primena laikus, kuomet kai kuriomis temomis buvo galima kalbėti tik namuose patyliukais. Jau buvo laikai, kai buvome mokomi stebėti viską aplink, nes priešas gali būti bet kur, reikia atsargiai kalbėti. Dabar bandoma kažkas panašaus - „stukačizmas". Sakoma: būk skundikas. Ar vėl kuriamas agentų tinklas, kaip KGB laikais, kai kone kiekvienoje šeimoje buvo „stukačius"? Jeigu žmogus daro įstatymo pažeidimą - pilietinė pareiga pranešti, bet ne įtariai klaisyti, kas ką pasakė, kokią laidą pažiūrėjo.

Ar tikrai dabar mūsų valstybėje yra vien priešai aplink? Yra žmonės skirtingų nuomonių, bet ar jie yra blogesni Lietuvos piliečiai? Tegul ir mitingus organizuoja, jeigu nori. Tai yra teisėta susirinkimo forma, demokratijos išraiška ir piliečių teisė pagal Konstituciją. Tegul mitinguoja žmonės, jeigu nori, kviečia valdžios atstovus. O kad nebūtų smurto ar riaušių, yra policijos pareigūnai.

- Kokios žmonių nuotaikos, jie jaučia karo grėsmę?

- Gąsdinimas karu tikrai kelia nerimą žmonėms. Kad žmonės žinotų, kaip elgtis karo atveju, reikia ruošti vaikus. Bet nereikia perdėti, nereikia nuolat žmonių gąsdinti karu. Aš savo aplinkoje irgi girdžiu klausimus, ką daryti, kai ateis rusai. Atsakau, kad jeigu Suvalkų koridoriaus neblokuosime ir nesąmonių nedarysime, ko jie čia eis pas mus? Baikime gyventi nuotaika, kad karas jau rytoj. Pagrindo karui nėra.