Aukščiausiojo Teismo signalas: Sinkevičiaus išteisinimo precedentas – ne visiems

Skirtingų kortelių - arti šimto

LAT ketvirtadienį konstatavo, kad buvęs Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys 29 metų Žilvinas Galimovas pagrįstai nuteistas „čekių" byloje dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo juo, turto pasisavinimo bei piktnaudžiavimo.

Bylos duomenimis, politikas 2019 -2023 m. suklastojo 55 išmokų avanso apyskaitas, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas išlaidas, kaip susijusias su politiko veikla. Jos apmokėtos pasinaudojus 95 skirtingomis banko kortelėmis.

Tokiu būdu Ž.Galimovas apgaule įgijo apie 10,2 tūkst. eurų šios savivaldybės administracijos lėšų. Degalams buvo išleista apie 9250 eurų. Išlaidos pagrįstos kitiems asmenims išduotais kasos kvitais.

Telefono už mašinos statymą išlaidos - apie 260 eurų, pervesta 130 eurų sumos parama. Už Ž.Galimovo sugyventinės automobilio remontą sumokėta apie 480 eurų, o už ketinamų įsigyti dviejų transporto priemonių kompiuterinę diagnostiką - 148 eurų.

Sumažino baudą

Kaip rašė „Vakaro žinios", pernai Ž.Galimovą kaltu pripažino Kauno apygardos teismas. Buvo skirta 15 tūkst. eurų bauda, atimta teisė 3 metus būti išrinktam ir paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Teismas tenkino savivaldybės pateiktą civilinį ieškinį ir iš politiko priteisė apie 2 tūkst. eurų. Kitą dalį jis jau buvo grąžinęs.

Byla persikėlė į Lietuvos apeliacinį teismą. Teisėjų kolegija šių metų gegužę paliko galioti apygardos teismo nuosprendį, bet sumažino baudą iki 10,3 tūkst. eurų. Be to, pripažinta, kad Ž.Galimovas buvo nepagrįstai pripažintas kaltu dėl lėšų, skirtų telefonui ir jo draudimui įsigyti.

Politikas teigė, kad nežinojo ir negalėjo suprasti, jog jo veiksmai yra neteisėti, nes veikė pagal ilgametę savivaldybėje nusistovėjusią praktiką.

Ž.Galimovas neteko tarybos nario pareigų, nes nuosprendis įsiteisėjo.

Mato tik baudžiamąją atsakomybę

LAT priėmė nagrinėti nuteistojo ir jo advokato kasacinį skundą. Jame prašyta baudžiamąją bylą nutraukti, remiantis Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus pavyzdžiu. „Čekių" bylose įklimpę politikai ir jas tiriantys pareigūnai laukė išplėstinės septynių teisėjų kolegijos verdikto, nes jis gali turėti įtakos kitoms tokioms byloms.

LAT paskelbė, kad pasisavinant savivaldybės lėšas sąmoningas kitų asmenų finansines operacijas patvirtinančių dokumentų rinkimas ir fiktyvus sumų įrašymas į buhalterijai pateikiamas ataskaitas rodo ne tik nesąžiningą tokio asmens požiūrį į tarybos nariui skirtų lėšų paskirtį, bet ir itin šiurkštų teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

Kasacinis teismas nurodė, kad toks Ž.Galimovo elgesys buvo tyčinis, akivaizdžiai peržengiantis jo, kaip tarybos nario, teisėto veikimo ribas. Anot LAT, pažeidimų šiurkštumas, neteisėtų veiksmų pastovumas, jų intensyvumas ir mastas panaikina galimybę taikyti švelnesnes atsakomybės rūšis nei baudžiamoji.

Nurodė skirtumą

LAT pažymėjo, kad nustačius aiškiai išreikštą, suvoktą ir sąmoningai nesąžiningą Ž.Galimovo elgesį pagrindo kitokiai bylos baigčiai nėra - priešingai nei M.Sinkevičiaus atveju. Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad nutartis, kuria Jonavos rajono merui byla buvo nutraukta, nėra precedentas Ž.Galimovo bylai.

„Nustatyta, kad Ž.Galimovas nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. pasisavino beveik pusę iš savivaldybės administracijos avansu gautų lėšų savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti, o siekdamas pagrįsti jų panaudojimą, rinko ir pateikė kitų asmenų 9247 eurų mokėjimus patvirtinančius kvitus, pats šių išlaidų nepatyręs. Šie nustatyti veikos, jos suvokimo, ne pagal paskirtį panaudotų lėšų dydžio skirtumai nulėmė ir skirtingą padarytų pažeidimų vertinimą", - nurodė LAT.

Kaip rodo paskelbti biografijos duomenys, Ž.Galimovas 2019 m. įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį Vilniaus universitete. Jis buvo ir parlamentarės Viktorijos Čmilytės-Nielsen visuomeninis konsultantas bei praktikantas.

Dar 2013 m. jis baigė neakivaizdinę jaunųjų politologų mokyklą, tais pačiais metais kartu su Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija gavo apdovanojimą - Lietuvos Respublikos vėliavą - iš prezidentės Dalios Grybauskaitės už nuopelnus skatinant pilietiškumą ir patriotiškumą.

Užpernai jis buvo Liberalų sąjūdžio kandidatas ir į Jonavos merus.

Galėjo grįžti į politiką

Kaip rašė „Vakaro žinios", M.Sinkevičius „čekių" byloje iš pradžių buvo nuteistas, bet šių metų kovą jį išteisino LAT. Tai leido politikui grįžti į mero pareigas bei tapti socialdemokratų lyderiu.

Jis buvo kaltinamas dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo - dėl 2019-2023 m. Jonavos savivaldybės administracijai padarytos arti 1500 eurų dydžio turtinės žalos.

Byloje buvo nurodyta, kad politikas suklastojo 16 išmokų avanso apyskaitų. Į jas įtraukti mėnesiniai mokesčiai už ryšių paslaugas, susijusias su žmonos naudotu numeriu, už „Telia Play" internetinę televiziją ir sau įsigytus televizorius.

M.Sinkevičius kaltės neprisipažino, atlygino žalą.

LAT konstatavo, kad teismai nepagrįstai nuteisė šį politiką, nes netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymėta, kad M.Sinkevičiaus veiksmai neperžengė tarnybinio nusižengimo ribų, nes nebuvo objektyviai nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad jie atitinka piktnaudžiavimo, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumo laipsnį ir pobūdį ir jais buvo padaryta didelė neturtinė žala savivaldybės administracijai ir valstybei. Be to, jam per ketverius metus nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų suma yra daug mažesnė nei kasacinio teismo praktikoje nurodoma didelė turtinė žala.

Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad inkriminuoti nusikalstami veiksmai - turto pasisavinimas ir dokumentų klastojimas - nėra pavojingi baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes buvo teisinės sąlygos savivaldybės administracijai turtinių padarinių išvengti (nustatyti kontrolės mechanizmų trūkumai), o jų atsiradus, nebuvo kliūčių juos kompensuoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

LAT pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė, paskutinė priemonė. Taip pat atkreiptas dėmesys ir į nustatytus reguliavimo trūkumus, ištaisytus tik 2023 m. birželį, kai buvo nustatyta nauja tarybos narių atlyginimo tvarka.

Stebėjosi išteisinimu

Šis LAT sprendimas sukėlė daug teisininkų diskusijų.

Pavyzdžiui, kaip rašė „Elta", buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas prof. Egidijus Kūris sakė, kad į tą nutartį žiūri labai kritiškai: „Pradeda nuo tam tikrų Konstitucinių Teismo citatų arba ne tas citatas, arba išėmus iš konteksto parašo. Duoda nuorodą į tris nutarimus, kaip pakaktų į vieną, dvi kitos nuorodos yra ornamentai, optinė apgaulė."
Jis atkreipė dėmesį, kad LAT remiasi Konstitucinio Teismo nutarimais ne iš tos srities, arba priimti nutarimai rodo į priešingai, nei nusprendė LAT.

E.Kūris taip pat stebėjosi, kad iš LAT nutarties dingo kaltinimas merui dėl dokumentų klastojimo.

Kai kuriuos LAT argumentus jis pavadino labai keistais.