Aurelijus Veryga mano, kad LRT vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu

Europarlamentaras tvirtina nematąs nieko blogo, jeigu visuomeninio transliuotojo taryba slaptu balsavimu spręstų dėl LRT vadovo atleidimo.

„Nežinau, įdomu būtų šiaip žmonių nuomonės paklausti, ar gerai, ar negerai. Mano supratimu, nieko aš čia blogo nematau, kad yra slaptu balsavimu skiriamas vadovas“, – trečiadienį sakė A. Veryga.

„Man atrodo, kaip tik yra žmonės laisvesni balsuoti, nebijodami kažkokių įtakų, kad ten kažkas negražiai apie juos pakalbės ar panašiai“, – samprotavo jis, remdamas slapto balsavimo idėją.

Vis tik, A. Veryga pripažino, kad pradinis įstatymo projekte pateiktas siūlymas, numatantis, kad visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimui užtektų tik pusės LRT tarybos narių balsų, nebuvo tinkamas. 

„Dabar jau, kaip suprantu, visi suprato padarę nesąmonę“, – nurodė „valstiečių“ pirmininkas, pastebėdamas, kad Seime jau registruojami siūlymai dėl didesnio kvorumo.

Nors A. Veryga pripažino, kad visi politikų inicijuojami pokyčiai, susiję su žiniasklaida, yra sutinkami itin jautriai, LVŽS pirmininkas nemano, jog pastarųjų kelių mėnesių iniciatyvos gali būti vertintinos kaip kėsinimasis į LRT.

Europarlamentaras pažymėjo, kad daug nerimo buvo dėl to, jog Valstybės kontrolei pavestas atlikti LRT auditas gali būti politizuotas. Tačiau, anot jo, tai neįvyko.

„Aš nematau jokios problemos, juo labiau, kad visi tie nuogąstavimai dėl audito politizavimo, mano manymu, visiškai nepasitvirtino. Yra nustatyti tam tikri pažeidimai, kurių niekas netgi ir neginčija – ir ta pati vadovybė neginčija, kad jie yra nustatyto. Tai reiškia verta buvo (atlikti auditą – ELTA), yra padarytas geras darbas“, – kalbėjo A. Veryga.

Tuo metu dėl LRT finansavimo įšaldymo europarlamentaras aiškiai nepasisako. Dėl to Seimas apsisprendė praėjusią savaitę – numatoma, kad ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai bus skiriama apie 80 mln. eurų kasmet.

„Ar verta buvo įšaldyti finansavimą? Visaip galime vertinti, bet tik priminsiu, kad mažinti finansavimą pasiūlė tie, kurie dabar labai kritikuoja“, – dėstė jis, primindamas, kad pirminį projektą buvo pasiūlęs konservatorius Mindaugas Lingė.

„Tada demokratijai jokios grėsmės niekas nematė. Nes, kaip suprantu, teisingi pasiūlė (įstatymo pakeitimus – ELTA), tai tada galima nekreipti dėmesio. Dabar jeigu neteisingi siūlo, jau yra grėsmė demokratijai“, – ironizavo A. Veryga.

Kaip ELTA jau skelbė, siūlymas supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką įveikė pirmąjį balsavimą Seime – įstatymo pataisos po pateikimo sulaukė parlamentarų palaikymo.

„Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovų pasiūlytas reguliavimas svarstymui į Seimo salę turėtų grįžti gruodžio 11 d. Iki tol jis bus svarstomas Seimo Kultūros komitete.

Parlamentarai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.

Šiuo metu įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.

Žiniasklaidos bendruomenė pirmadienį pranešė pradedanti savaitę truksiančias protesto akcijas, kurias vainikuos kitą savaitę prie Seimo vyksiantis mitingas. Bendruomenė reikalauja parlamentarų atmesti su LRT vadovo atleidimo tvarkos pakeitimais susijusias įstatymo pataisas.