„Aušriečiai“ siūlo mažinti iš GMP gaunamą finansavimą LRT

Parlamentarai Karolis Neimantas, Petras Dargis ir Kęstutis Bilius įregistravo tai numatančias LRT įstatymo pataisas. 

Jas priėmus, anot jų, daugiau lėšų būtų galima nukreipti kitoms prioritetinėms sritims, pvz., gynybai, švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei paramai. Parlamentarų teigimu, dalį LRT biudžeto galima būtų skirti regioninei žiniasklaidai, kuri dažnai turi ribotus finansinius išteklius.

Anot projekto autorių, biudžeto mažinimas LRT padėtų suvienodinti konkurencines sąlygas ir užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją su kitais transliuotojais.

„Augantis LRT biudžetas neproporcingai didelis lyginant su kitomis komercinėmis televizijomis. LRT gauna stabilią ir užtikrintą finansinę paramą iš valstybės, tuo tarpu komercinės žiniasklaidos priemonės turi pačios užsidirbti iš reklamos ir prenumeratų. Biudžeto mažinimas galėtų padėti suvienodinti konkurencines sąlygas“, – dokumento aiškinamajame rašte nurodo „aušriečiai“.

Jie taip pat mano, kad mažesnis LRT finansavimas skatintų valstybės įmonės skaidrumą, prisidėtų prie reklamos rinkos dinamikos.

„Nors LRT ribojama reklama, ji vis tiek konkuruoja su privačiais transliuotojais dėl auditorijos“, – mano iniciatoriai. 

Kaip pastebi K. Neimantas, P. Dargis ir K. Bilius, LRT finansavimas taip pat tampa neproporcingas besikeičiantiems žmonių įpročiams, kurie vis daugiau renkasi alternatyvius informacijos šaltinius internete, pvz. socialinius tinklus, tinklalaides, Youtube kanalą ar užsienio šalių televizijas.

Mažesnis finansavimas, jų nuomone, galėtų skatinti LRT koncentruotis į unikalią, visuomeninę vertę kuriančią produkciją, o ne į reitingus.

Siūloma, kad LRT įstatymo pataisos įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.

Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. akcizo pajamų. 

Primename, kad finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, dabartinis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelis nebeatliepia šių dienų realijų. Todėl, pasak jo, Seimas turėtų apsispręsti dėl naujo visuomeninio transliuotojo finansavimo būdo.

„LRT finansavimo modelis yra sukonstruotas gana seniai ir jis dabar nebeatliepia šiandienos realijų. Gyventojų pajamos, nuo kurių mokamas GPM ir nuo ko priklauso LRT finansavimas – auga itin sparčiai, akcizai taip pat didėja itin sparčiai. Todėl tas modelis tiesiog pririštas prie rodiklių, kurie šiai dienai nebėra aktualūs. Reiktų tą modelį pakeisti“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė K. Vaitiekūnas.

LRT finansavimas šiemet siekė beveik 80 mln. eurų. Kitų metų valstybės biudžete nacionalinio transliuotojo asignavimams numatyti daugiau nei 88 mln.eurų. 

Valstybės kontrolei pristačius Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) audito išvadas, Seime ketinama toliau gilintis į patikrinimo metu pastebėtus visuomeninio transliuotojo veiklos trūkumus. 

Pasak „aušriečio“ Artūro Skardžiaus, jo vadovaujamas Audito komitetas jau kreipėsi į LRT, visuomeninio transliuotojo Tarybą bei kitas institucijas, reikalaujant pateikti papildomos informacijos apie LRT procesus. Parlamentaras neatmeta, kad komitetas prašys institucijų atlikti ir papildomus tyrimus.