1 nuotr.Seimo „aušrietis“ Karolis Neimantas kreipėsi į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT), prašydamas pateikti informaciją apie tai, kiek kartų kiekvienos politinės partijos atstovai buvo kviečiami ir dalyvavo visuomeninio transliuotojo radijo bei televizijos laidose. Be to, politikas prašo nurodyti laidų transliacijų tvarkaraščius. Pastaruoju kreipimusi socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Prašau pateikti išsamią ir susistemintą statistiką apie parlamentinių politinių partijų atstovų dalyvavimą ir kvietimus į LRT televizijos bei radijo politines laidas laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 14 d. iki 2025 m. lapkričio 14 d. (arba nuo konkrečios laidos transliavimo pradžios, jei ji pradėta transliuoti vėliau)“, – dėstoma politiko kreipimesi į LRT.
Be to, „aušrietis“ prašo pateikti duomenis ir apie tuos atvejus, kai politinių partijų atstovai atsisakė dalyvauti laidose, taip pat situacijas, kai LRT iš jų negavo jokio atsakymo į pateiktą kvietimą.
Politikas visuomeniniam transliuotojui skirtame kreipimesi taip pat paprašė nurodyti šešių LRT televizijos ir septynių radijo laidų transliacijų tvarkaraštį laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 14 d. iki 2025 m. lapkričio 14 d.
Kaip skelbta, pastaruoju metu „aušriečiai“ Seime kėlė ne vieną klausimą dėl LRT, inicijavo įstatymo pataisas.
Viena jų – siūlymas supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.
Siūlymas ketvirtadienį įveikė pirmąjį balsavimą Seime – įstatymo pataisos po pateikimo sulaukė parlamentarų palaikymo.
Be to, ketvirtadienį Seimas pritarė ir „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą. Pagal šią iniciatyvą, ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai bus skiriama apie 80 mln. eurų.
