Kasnakt stojančio Vilniaus oro uosto ėmėsi premjerė Inga Ruginienė ir tik dabar ši problema iškelta į politinį lygį.
Daliai žmonių atrodė, kad tai - naujas iššūkis, tačiau sistemoje dirbantys žmonės sako, kad problema sena, tik ji buvo ignoruojama. Balionų būdavo netgi daugiau, tačiau į juos tinkamai nereaguota. To nedarė ir buvusi Vyriausybė, o pavojus buvo net didesnis.
Taip sako Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Žygimantas Kalpokas, nepabūgęs viešai sukritikuoti buvusių ministrų pasisakymų apie dabartinę situaciją. Kad kontrabanda yra rimta problema ir ją reikia spręsti, profesinė sąjunga kartoja jau ne pirmus metus. Tačiau rimtai tai pradėta vertinti tik dabar.
- Šią savaitę tris naktis iš eilės stojo Vilniaus oro uostas. Po to, kai premjerė sušaukė visas tarnybas, naktį iš pirmadienio į antradienį oro erdvės uždaryti nebereikėjo. Kas pasikeitė? - „Vakaro žinios" paklausė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Žygimanto Kalpoko.

- Greičiausiai mūsų tarnybos neįžvelgė grėsmės keleiviniams lėktuvams ir civilinei aviacijai. Kiek žinau, vis tiek buvo sulaikyti keturi asmenys. Mūsų kriminalinė žvalgyba, ikiteisminiai pareigūnai, kaip suprantu, bendradarbiaudami su prokuratūra, dirba ir matome rezultatus.
- Tarnybos sako, kad „Oro navigacijos" specialistai yra Karinių oro pajėgų Oro stebėjimo centre ir stebi situaciją danguje. Iki šiol „Oro navigacijos" specialistai nematė pilno Lietuvos oro erdvės vaizdo, nes jų radarai yra kitokie. Ar ne keista, jeigu taip iš tiesų ir buvo?
- Tai nėra keista. Kariuomenė atlieka gynybinę funkciją. Civilinė aviacija ir krašto gynyba gali turėti skirtingas radarų sistemas. O kad po tokių incidentų prasidėjo glaudesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas, sveikintina. Gaila, kad to nebuvo iki šiol.
- Jūsų profesinė sąjunga kėlė klausimą, kad kova su kontrabanda yra nepakankama dar gerokai anksčiau...
- Taip. Mano duomenimis, oro balionai tikrai nėra naujas reiškinys. Jų užuomazgos buvo stebimos jau 2021 m. o 2024 m. mes pasisakėme, kad cigarečių kontrabanda vyksta su Baltarusijos institucijų palaikymu, Baltarusijos pasieniečių palaikymu. Ir visa tai gerai organizuota. Tai nėra tik cigarečių kontrabanda, tai yra kasdienis mūsų valstybės sienos pažeidžiamumo, mūsų tarnybų darbo testavimas.
- Visuomenės dalis kelia klausimą, kodėl iš karto prie sienos negalima numušti skrendančių balionų. Jūs sakote, kad pasieniečiai neturi tokių priemonių?
- Pasieniečiai nėra atsakingi už Lietuvos oro erdvės apsaugą. Pasieniečiai neturi techninių priemonių nei pamatyti oro balionų, nei identifikuoti, kad tai oro balionas su kontrabanda, nei tuo labiau jų numušti. Jau sakiau, kad tai - ne Holivudo filmas. Nesvarbu, kokia sudėtinga geopolitinė situacija būtų ir kad turime nedraugiškus kaimynus, mes negalime išsitraukti automatų, kulkosvaidžių ir pradėti šaudyti, kur papuola. Tuo labiau į taikinį, kurio nematai. Oro balionai dabar kyla net į 8 km aukštį. Tad koks gali būti šaudymas į tokį taikinį...
Jeigu bus rastos kažkokios techninės priemonės, kaip tuos balionus numušinėti ir juos nuleisti, prieš tai reikėtų įvertinti, kad nebūtų niekam padaryta žala. Juk krovinys gali sverti iki 40 kg. Tokio svorio krovinys, nukritęs ant automobilio, pastato ar žmogaus, sukels atitinkamą žalą.
Be to, pagal įstatymą, mes galime panaudoti tarnybinius ginklus prieš bepiločius orlaivius arba tuos pačius balionus tik tada, kai jie kelią grėsmę. Mūsų tarnyba vykdoma prie valstybės sienos. Net kai fiziškai matomas oro balionas, mes negalime įvertinti, kokia kryptimi jis nukris ir ar jis sukels pavojų mūsų civilinei aviacijai. Nes kildamas realaus pavojaus jis nekelia, mes net nežinome, ką jis gabena tuo metu.
Dabar pastebima ir tai, kad balionai jau keliami ne prie mūsų valstybės sienos iš Baltarusijos pusės, bet iš Baltarusijos gilumos. Tad mūsų pasieniečiai netgi nebemato paties oro baliono pakilimo. Jie kyla į didelį aukštį, mes neturime priemonių juos fiksuoti ir identifikuoti. Mūsų priemonės yra termovizoriai, žiūronai ir pasieniečių akys. Tad priklauso, kokiame aukštyje balionas skrenda ir kurioje vietoje bei kokiomis oro sąlygomis jis kerta mūsų valstybės sieną. O kontrabandininkų darbo valandos prasideda sutemus.
- Visgi, valstybės sienos saugumo spragų yra.
- Neįvardijame to kaip spragų. Sakome, kad nebuvo imtasi reikalingų priemonių ir nebuvo atkreiptas tinkamas dėmesys į šią problemą. Įrankių, priemonių užkardyti tikrai yra. Po pirmadienio pasitarimų jau matome, kad atitinkami žingsniai yra daromi.
Tai nėra tik pasieniečių problema, tai yra visos Lietuvos problema. Nes tai trikdo mūsų civilinę aviaciją, kelia piliečių nepasitenkinimą, jie jaučiasi nesaugūs.
Yra spragų tarpinstituciniame bendradarbiavime. Didelės spragos finansavime. Pas mus gesinami gaisrai, bet kai problema dar tik atsiranda, dažniausiai tinkamas dėmesys nekreipiamas. Nėra strateginio mąstymo. Kiekviena institucija bando veikti savo lauko bare ir nėra koordinavimo, kad problema būtų sprendžiama visiems kartu.
Man keista, kad tik dabar kalbama net apie kažkokias įstatymų pataisas. Sugriežtinti atsakomybę už cigarečių kontrabandą, laikymą, gabenimą, galima buvo bent prieš metus.
- Tuo metu ministrais buvę Laurynas Kasčiūnas ir Agnė Bilotaitė, regis, atsakomybės nejaučia ir kritikuoja dabartinę Vyriausybę.
- Taip. Mes kritikavome A.Bilotaitės pasisakymus, kur liejama panegirika pačiai sau. Net priėmus sprendimą uždaryti arba apriboti oro erdvę, tai neužkardo nei bepiločių orlaivių neteisėto patekimo į Lietuvą, nei balionų kontrabandos.
Tai nėra vienos Vyriausybės klaida. Tai yra tęstiniai nepadaryti darbai. Bet kai bandoma sakyti, neva „prie mūsų buvo geriau ir mes viską padarėme", tai yra netiesa. Taip sakyti neetiška. O išsakoma kritika dabartinei Vyriausybei yra nepagrįsta. Tad bendrų sprendimų reikėtų ieškoti tiek esamai, tiek buvusiai Vyriausybėms.
- Spalio pradžioje Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas po oro uosto uždarymo pasakė, kad pavyko surasti daugiau nei 10 į Lietuvą iš Baltarusijos teritorijos įskridusių meteorologinių oro balionų, o tuo pačiu policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba atsakė tokios informacijos neturinčios. Kokią žinutę visuomenei siunčia tokia tarnybų diskomunikacija?
- Tai yra mažų mažiausiai nesusikalbėjimas. Ir kai tai pastebi žurnalistai, paprasti žmonės kelia daug klausimų, kaip viskas vyksta mūsų valstybėje ir ar tikrai yra tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kuris gali užkardyti šią problemą.
- Taip pat nesutariama, kaip keičiasi balionų kiekis. Jis didėja ar mažėja?
- Mano turima informacija yra iš viešosios erdvės ir ji rodo, kad balionų mažėja. Tačiau galimybės juos fiksuoti didėja. Tarnybos ėmėsi atitinkamų veiksmų. Mano žiniomis, šiuo metu bendradarbiavimas tarp kariškių ir pasieniečių yra glaudesnis, todėl uždaromi oro uostai, kai įžvelgiama reali grėsmės civilinei aviacijai. Ko nebuvo prieš tai daroma. Negalima sakyti, kad prieš tai problemos nebuvo - ji buvo ignoruojama. Todėl oro uostai nebuvo uždaromi. Nors, mano žiniomis, grėsmės buvo arba tokios pačios arba net didesnės.
- Ar nebijote taip drąsiai išsakyti kritikos ir tapti nepatogiu vadovams, politikams?
- Tikiu, kad gyvename demokratinėje valstybėje. Profesinė sąjunga yra tas sąžinės balsas, kuris gali sakyti tai, ką pareigūnai mato ir galvoja bei laisvai kritikuoti, bet protingai ir remiantis faktais. Šią teisę mums garantuoja Lietuvos įstatymai.
Informacija
Šiemet dronais ir oro balionais iš Baltarusijos į Lietuvą buvo skraidinta ir į pasieniečių sandėlius pateko daugiau kaip 891 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių. Apie tai ketvirtadienį paskelbė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Spalį yra perimti 66 oro balionai su cigaretėmis ir GPS įrenginiais, rugsėjį - 68, rugpjūtį - 33, liepą - 62, birželį - 17. Gegužę pasieniečių sandėliuose atsidūrė 69 balionai su cigaretėmis ir GPS, balandį - 46, kovą - 77 (tai buvo rekordinis šiemet mėnuo), vasarį - 45, sausį - 63.
Iš viso šiemet jau perimti 546 oro balionais iš Baltarusijos į Lietuvą skraidinti rūkalų kroviniai. Standartinis tokios siuntos dydis yra 3 baltarusiškų cigarečių dėžės, t. y. 1 500 pakelių, nors pasitaiko tiek mažesnių, tiek didesnių siuntų. Paprastai prie jų būna pritvirtinti GPS įrenginiai.
Palyginti su pernai, balionais iš Baltarusijos gabenamos kontrabandos srautas išaugo daugiau nei du kartus - pernai per visus metus buvo užfiksuoti 226 atvejai, kai sulaikytos oro balionais iš Baltarusijos skraidintos nelegalios cigaretės. 2022 m. tokio kontrabandos skraidinimo balionais atvejų nebuvo, o 2023 m. fiksuoti 3 tokie bandymai.
Šiemet pasieniečiai nutupdė ir 50 kontrabandininkų dronų, kurie iš Baltarusijos į Lietuvą buvo įskridę su nelegaliais rūkalais. Pernai perimti 54 tokie dronai su kontrabanda.
Be to, pasieniečiai šiemet sulaikė 101, įtariama, su oro keliu gabenta kontrabanda susijusį asmenį. Pernai tokių buvo 46.
Po kontrabandos gabenimo oro balionais atvejų tyrimų į teismus buvo perduota 16 bylų, išnagrinėta 12 bylų, nagrinėjamos 4 bylos. Teismai kaltais pripažino 18 asmenų. Penkiems buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės: 2-6 mėnesių laisvės atėmimas. Tokių bausmių vidurkis yra 1 metai ir 5 mėnesiai.
Nuteistiesiems taip pat skirtos 1300-19 400 eurų baudos, yra skirta baudų ir už 17 200 eurų, 11 800 eurų. Nemažai atvejų, kai buvo skirtos 5800 ir 8000 eurų baudos. Iš viso paskirta baudų už daugiau kaip 111 tūkst. eurų.
Kaltais pripažintų skaičius augs, nes šiuo metu dar vykdomas 21 toks ikiteisminis tyrimas ir yra nustatyta 50 įtariamųjų.