Barsukas nepažįsta pusiaužiemio

Jeigu mūsų neapgauna klausa, sulaukėme žiemos vidurio, liko dar pusė... galime skaičiuoti, dėlioti laiką, bet to nereikia, nes viskas jau suskaičiuota. Pusiaužiemis (sausio 25-oji) visada buvo labai svarbi atskaitos žymė, ženklas, kurio buvo laukiama.

Nors jaunimas nelabai mėgsta, kai vyresnieji prisimena „tikras" žiemas ar kitus savo jaunystės dalykus, tačiau atsigręžkime netolimon istorijon ir pabandykime tą padaryti.

Jei šiandien manome, kad lapkritis trunka visus keturis ar penkis mėnesius, anksčiau tiek laiko tekdavo žiemai. Ji tikrai užtrukdavo iki kovo galo ar net balandžio, todėl žiemos vidurys (pusiaužiemis) negalėjo būti minimas įpusėjus sausiui - ši data pasislinkdavo prie sausio pabaigos. Sakysite, jog būna vienokių žiemų ir kitokių, todėl yra neteisinga Pusiaužiemį kaskart švęsti tą pačią dieną.

Ko gero, jūs neteisūs - metų orų kaitaliojimas, net ir atšilusio klimato pokyčiai tam nėra labai svarus argumentas, nes gamta gyvena ilgai ir nereaguoja į tokius mažus „blykstelėjimus".

Palaukite, taigi mes pamiršome jį, barsuką, kuris yra bene svarbiausias Pusiaužiemio veikėjas.

Nuo neatmenamų laikų jam tekdavo ypatinga misija - pranešti, kokia bus likusioji žiemos dalis, antra jos pusė. Beje, rytuose tai buvo „pavedama" meškai, o Šiaurės Amerikoje (JAV) - švilpikui.

Visų jų biologijai būdingas vienas bruožas - žiemos įmygis. Mūsų barsukas yra tikras, nepriklausomas veikėjas, gyvenantis girioje ir miegantis savo urve. Žinome, kad dabar vis dažniau barsukams nepavyksta ilgai miegoti, ir tą lemia ne trikdymas, o šiluma. Įprastą žiemą barsukas Pusiaužiemio dieną elgdavosi taip: nuo rudens guolyje miegojęs gulėdamas ant vieno šono, keldavosi, išlįsdavo paviršiun apsižvalgyti. Jei jis išvysdavo saulę ir savo šešėlį, nuspręsdavo, kad žiema truks ilgai ir grįžęs guolin guldavosi ant kito šono: žiema bus ilga, teks miegoti ir miegoti. Jei būdavo apniukę, jis guldavosi ant to paties šono - nėra ko vargintis, žiema ilgai neužtruks!

Ką gali pasakyti šios dienos barsukas? Ko gero, jam bus labai nelengva, nes jis jau seniai nemiega - medžiotojai savo kameromis, pastatytomis prie žvėrių maitinimo vietų, fiksuoja juos, ateinančius pasimaitinti grūdais ar kombinuotais pašarais.

Tikimybė, kad barsukas pamatys savo šešėlį, labai maža, todėl jam nelieka nieko kito, kaip tik pranešti apie neilgą žiemą. Mes turėsime galimybę patikrinti, ar jis bus teisus. Bet jeigu barsukas ir suklystų, būkite supratingi: klimato kaitos kamuojamoje gamtoje paklaidos galimos.

Jūs jau matėte, kad diena tapo ilgesnė visa valanda, girdėjote, kaip optimistiškai čiulba didžiosios zylės.

Gamtininkas Ramūnas Buinauskas iš Lazdijų krašto stebėjo ir filmavo vestuves keliančias lapes - žinome, kad tai vyksta beveik mėnesiu anksčiau. Tačiau jeigu leidžiama klysti barsukui, kuo blogesnės lapės?

Pusiaužiemio dieną būtinai klausiame: tai ar bus ta antra žiemos pusė? Taip, bus. Tik nežinome, kokia. Manykime, kad dar sulauksime visko, juk po savaitės vasaris, o jis garsėja savo audringu charakteriu.

Palaukim ir viską patys pamatysime.