Betvarkė sostinėje tiesiog bado akis

„Vakaro žinių" redakcija sulaukė Lazdynuose gyvenančio Arūno laiško, papildyto pakeliui namo užfiksuotais vaizdais.

„Takelis. Tokiu takeliu reikia eiti namo į Architektų gatvę. Šioje vietoje nuo neatmenamų laikų buvo nutiestas takelis: trinkelė-tarpas-trinkelė-tarpas. Deja, per pastaruosius 54 metus niekas jo netvarkė, todėl virš trinkelių jau sužėlė veja. Nepaisant to, gyventojai visada naudojosi ir naudojasi šiuo tuo taku, nors nemaža jo atkarpa eiti sudėtinga, - rašė vyras. - Aišku, yra aplinkkelis, kuriuo galima apeiti neišsitepus, bet vis tiek neaišku - kam reikėjo gadinti takelį? O pikčiausia, kad nuotraukose užfiksuota vieta metų metus naudojama kaip statybinių medžiagų sandėlis. Tiesa, su nedidelėmis pertraukomis, bet jos yra tokios trumpalaikės, kad faktiškai ir nepastebi."

Lazdynų seniūnijos vyresnioji specialistė Aušra Juškauskienė atsiprašė už nepatogumus ir patikslino, kad vykdydami infrastruktūros remonto darbus, kai kurias medžiagas rangovai pasideda skaitytojo užfiksuotame sklype prie Architektų g. 128.

„Minimas sklypas - suformuota valda ir dalis išminto takelio, kuriuo vaikšto paklausėjas yra šios valdos teritorijoje. Greitu laiku rangovai baigs infrastruktūros rekonstrukcijos darbus ir nuotraukose matomos medžiagos bus išvežtos, - patikino ji. - Gyventojų patogumui nuo daugiabučio gyvenamojo namo Architektų g. 126 yra paklotas naujas takas, jungiantis minimą namą ir Architektų gatvę, visuomeninio transporto stotelę ir kt."

Komentuoja vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas:

Kalbant apie situaciją su Vilniaus gatvių ir šaligatvių tvarkymu negaliu sakyti, kad tai nieko neduoda eismo saugumo gerinimui, nes tai nebūtų absoliuti tiesa. Kažkur sutvarkyta kelio danga, kažkur - pėsčiųjų perėja, tačiau imant vykdomų darbų visumą, matau daug problemų ir nevisai racionalų pinigų panaudojimą. Tai ne tik plonina vilniečių pinigines, bet ir apsunkina kasdienį jų gyvenimą.

Tarkim, Konstitucijos prospektas. Dar meru būnant Remigijui Šimašiui jis buvo pertvarkomas, siaurinimas, o šiandien vėl „bordiūrizuojamas". Akivaizdus neapgalvotas pinigų švaistymas, nes mieste apstu probleminių vietų. Vos ne kasdien socialiniai tinklai dalinasi vaizdais, kai dėl nedidelės avarijos, kurioje apsibraižė du automobiliai, ar sugedusios transporto priemonės, gatvės kemšasi ir trečdalis miesto sustoja. Atrodytų smulkmena, bet ji pridaro daugiatūkstantinių nuostolių, kadangi visi eismo dalyviai stovi, vėluoja į darbus, mokyklas ir t.t.

Akivaizdu, kad Vilnius yra perkrautas ir nesusitvarko su išaugusiais transporto srautais, todėl užuot kas kelis mėnesius kaitaliojus „bordiūrus", tikslinga būtų pradėti mąstyti strategiškai ir galvoti apie aplinkkelio užbaigimą, naujas gatves, daugiaaukštes parkavimo aikšteles, tiltus ir viadukus, nes to Vilniui akivaizdžiai trūksta. Valdininkai daug kalba apie tvarumą ir ekologiją, tačiau neteko girdėti jų planų plėsti gatvių tinklą.

Pėstieji ir dviratininkai, rūpestį kuriais taip deklaruoja miesto valdžia, dar viena skaudi ir probleminė tema. Už lango prasideda antrasis XXI amžiaus ketvirtis, tačiau vis dar netrūksta pėsčiųjų, dviratininkų ir paspirtukininkų, kurie pareiškia, jog Kelių eismo taisyklės skirtos ne jiems, o automobilių vairuotojams. Jie vis dar nežino, kad yra tokie pat eismo dalyviai, todėl turi ne tik išmanyti KET, bet ir jomis vadovautis.

Deja, patys išlepinome pėsčiuosius iki to, kad juos reikia vedžioti per perėjas už rankutės, nes jie esą niekam nekelia pavojaus, nes jo tiesiog nesuvokia. Kai pareiškiau, jog būtina į mokyklas grąžinti saugaus eismo pamokas, sulaukiau aršaus pasipriešinimo, kad esą siekiu sugrąžinti atgyveną. Todėl šiandien turime pėsčiuosius ir dviratininkus, kurie nebemoka saugiai, laikantis taisyklių, kirsti gatvės.

Ir pabaigai - vyšnia ant torto - statybininkai ir kelių remonto brigados. Greičiausiai jie tiesiog vykdo savivaldybės nurodymus, tačiau tai leidžia teigti, kad pati savivaldybė neturi aiškaus veiksmų plano ir nelabai suvokia, kas vyksta gatvėse. Todėl užuot ėmus vieną konkretų objektą, jį per savaitę sutvarkius, ir judėjus toliau, pridaroma daugybė objektų, kurie, apsunkinant tiek automobilių, tiek pėsčiųjų eismą, tvarkomi mėnesiais. Manau, kad čia tų pačių neišmokų saugaus eismo bei planavimo pamokų pasekmės.

Pasibaigusi parko pasaka

Tarp sostinės Karoliniškių ir Lazdynų rajonų yra įkurtas „Pasakų parkas". Tačiau pasakos ši vieta neprimena. „Per visą parką eina takelis, kurio gale buvo laiptukai. Jie buvo mediniai, todėl per keliolika eksploatacijos metų nusidėvėjo ir aplūžo. Kažkas atvažiavo, laiptukus išmontavo ir į vietą jų nesugrąžino. Todėl šiandien, ypač palijus ar pasnigus, toje vietoje susikaupia nemažai purvo. Tai lėmė, kad po pastarojo pasivaikščiojimo parke namo parsinešiau daugiau purvo, negu įspūdžių. Na taip, apšvietimą sutvarkė, lazerių prikabino, kaip ir viskas būtų gražu, tačiau nelabai suprantu, kodėl tokiems dalykams pinigų atsirado, o laiptams - ne", - svarstė netoli parko gyvenantis vilnietis.

Jį taip pat nustebino, kad parke vis dar aiškiai matyti vasarą praūžusios audros padariniai - išvartyti medžiai. Kai kur juos bandoma tvarkyti, bet bendras vaizdas, Arūno teigimu, dar nedžiugina.

„Pasakų parką" prižiūri pagal sutartį su savivaldybe paslaugas teikianti, taigi - mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma institucija - „Vilniaus miesto parkai". Redakcija persiuntė įstaigai vilniečio pastebėjimus, tačiau pastaroji jokio komentaro nepateikė.