1 nuotr.Seimui svarstant siūlymą Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena, parlamentarai, Vyriausybės, verslo, profsąjungų ir visuomeninių organizacijų atstovai vieningai sutaria, kad tai viena svarbiausių Lietuvos istorijos datų, kuri verta valstybinės šventės statuso. Tačiau, ar Sausio 13-oji galėtų būti papildoma nauja laisva diena, ar tektų atsisakyti kito laisvadienio – nesutariama.
Tiesa, trečiadienį Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK) surengtuose klausymuose pasiūlyti ir nauji galimi sprendimai. Pavyzdžiui, atsisakant švenčių „turgaus“, svarstoma suteikti Sausio 13-ąjai valstybinės šventės statusą, tačiau tai išliktų darbo diena. Be to, šią dieną surinkti mokesčiai keliautų valstybės gynybai.
„Manau, kad galima būtų šią dieną skelbti valstybine švente, bet nenumatyti jos kaip nedarbo dienos. Šios dienos surinktus mokesčius būtų galima paskirti valstybės gynybai“, – pasiūlė Seimo konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Beje, kaip pastebėjo kita konservatorė Daiva Ulbinaitė, toks sprendimas būtų galimas tik pakeitus galiojančius kitus teisės aktus.
Be to, klausymų dalyviai reiškė susirūpinimą, ar Sausio 13-ąją paskelbus švente ši diena netaptų tiesiog papildomu laisvadieniu, ilguoju savaitgaliu ar atostogomis.
„Daugybė žmonių kelia klausimą, ar nereikėtų likti prie jau išpuoselėtos Sausio 13-osios šventimo tradicijos ir nieko nekeisti? Pavojus yra, kad tai netaptų eiliniu laisvadieniu“, – sakė D. Ulbinaitė, kalbėjusi apie tradicines žvakutes mokyklų ir darboviečių languose, vakarais miestuose deginamus laužus, pilietiškumo pamokas.
Pasak socialdemokratės Jūratės Zailskienės, šiuo metu Sausio 13-oji yra prasmingai švenčiama ir būtų gerai, kad ta tradicija išliktų.
Vyriausybė siūlo Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbus laisvadieniu atsisakyti Vėlinių. Neatsisakius jokios kitos šventinės dienos, Vyriausybės ir darbdavių organizacijų nuomone, šalies ekonomika patirtų neigiamą poveikį.
Tuo metu SRDK klausymuose dalyvavęs liberalas Simonas Kairys pasiūlė iš švenčių sąrašo išbraukti gegužės 1-ąją minimą Tarptautinę darbo dieną. Jo nuomone, Lietuvoje nėra susiformavusių šios dienos šventimo tradicijų.
Profesinių sąjungų atstovai tokiai šventinių laisvadienių rokiruotei nepritaria. Jie tebesilaiko savo ankstesnės, Trišalėje taryboje išsakytos pozicijos: įtraukus Sausio 13-ąją į švenčių sąrašą, nereikėtų atsisakyti jokios kitos šventės. Šią jų poziciją dar kartą trečiadienį pakartojo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininko pavaduotojas Audrius Gelžinis.
„Tai ne tik neskoninga, bet ir neetiška“, – apie švenčių mainus kalbėjo A. Gelžinis.
Seimo SRDK pirmininkas Linas Kukuraitis mano, kad komitetui pavyks surasti kompromisinį sprendimą dėl Sausio 13-osios šventės, kuris bus tvarus.
Kaip ELTA jau skelbė, kovo 19 d. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė iniciatyvai Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena, atsisakant kito laisvadienio – lapkričio 2-osios Vėlinių dienos. Šio komiteto nariai nutarė atsižvelgti į Vyriausybės išvadą, kuri pasiūlė Laisvės gynėjų dieną paskelbus laisvadieniu, atsisakyti Vėlinių.
Liberalo S. Kairio siūlymui iš švenčių sąrašo išbraukti gegužės 1-ąją minimą Tarptautinę darbo dieną komitetas nepritarė.
Šių metų sausio viduryje parlamentarai po pateikimo pritarė Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymui Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – įtraukti į švenčių sąrašą.
Jei Seimas pritartų šiai iniciatyvai, ši diena būtų išbraukta iš atmintinų dienų kalendoriaus ir taptų nedarbo diena. Pasak S. Skvernelio, Sausio 13-oji – viena svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, kalbančių apie valstybės, tautos valstybingumo gynybą.
