Buvusi karo medicinos tarnybos gydytojo padėjėja lieka nuteista už privačios informacijos rinkimą

Bylos duomenimis, moteris neteisėtai rinko informaciją apie savo penkių buvusių kolegių sveikatą.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį atmetė nuteistosios D. R. advokato apeliacinį skundą, po šio verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Apeliaciniu skundu nuteistosios D. R. gynėjas advokatas prašė panaikinti kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį bei dėl D. R. priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį – išteisinti kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Advokatas prašė, kad tuo atveju, jeigu būtų atmestas aukščiau nurodytas prašymas, D. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Jeigu nebūtų patenkintas nė vienas prašymų advokatas siekė, kad klientė būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduota laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą, o baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Advokatas tikino, kad D. R. siekė savamoksliškai išmokti dirbti „e.sveikata“ sistema, nebuvo tinkamai apmokyta ja naudotis ir įspėta dėl galimų pažeidimų. Taigi, D. R. esą neveikė tyčia, siekdama surinkti konkrečią nukentėjusiųjų asmenų privataus gyvenimo informaciją.

Gynėjas Kauno apygardos teismui nurodė, jog nuteistoji jokio nusikaltimo nepadarė, ji pasižiūrėjo kolegų duomenis per klaidą, jų nefotografavo, niekam nesiuntė. Motyvo daryti tuos veiksmus, rinkti privačią informaciją esą nėra. 

Dar kai nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, nuteistajai buvo leista viršininkui teikti paaiškinimus, ji nurodė kad per neatsargumą buvo patekta į kito asmens sveikatos duomenis, jeigu tai kažkam sukėlė nepatogumų dėl to ji labai gailisi. Potenciali laiduotoja buvo apklausta, ji charakterizuojama teigiamai, net prokurorė palaikė prašymą bylą baigti laidavimu, tačiau teisėja priėmė sprendimą moterį nubausti.

Nuteistoji teismui sakė, jog dėl savo poelgio labai gailisi, neturėjo jokių piktų kėslų.

Nuteistoji pakeitė savo poziciją

Kaip kovą skelbė Kauno apylinkės teismas, D. R., būdama Lietuvos kariuomenės Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos karo gydytojo padėjėja ir turėdama oficialų leidimą naudotis elektroninės sveikatos paslaugų sistema „e.sveikata“, neteisėtai rinko informaciją apie nukentėjusiųjų privatų gyvenimą.

Ikiteisminio tyrimo metu ir didžiąją bylos nagrinėjimo teisme dalį D. R. neigė savo kaltę, teigdama, kad nemokėjo tinkamai naudotis sistema ir nesuprato, kad prisijungia prie kitų asmenų medicininių duomenų.

Tačiau po to, kai buvo apklausti nukentėjusieji, liudytojai, ištirti rašytiniai įrodymai ir teismas paskelbė įrodymų tyrimo pabaigą, ji pakeitė savo pasirinktą gynybinę poziciją. 

2024 m. gruodžio 12 d., teismui atnaujinus įrodymų tyrimą dėl gynėjo pateikto laidavimo prašymo, kaltinamoji pripažino faktines aplinkybes ir paprašė taikyti laidavimą, motyvuodama savo veiksmus „moterišku smalsumu“.

Kaip anksčiau skelbė teismas, remiantis Registrų centro duomenimis, kaltinamoji prie sistemos, kuri buvo suteikta darbiniams tikslams, nuo 2021 metų sausio iki 2022 metų rugpjūčio, ne darbo metu jungėsi daugiau kaip 170 kartų, o savaitgaliais – dar beveik 70 kartų.

Teismas konstatavo, kad kaltinamosios kaltės pripažinimas buvo formalus, deklaratyvus ir įvykęs dėl byloje surinktų įrodymų visumos bei galimai turintis siekį sušvelninti jos galimą atsakomybę šioje baudžiamojoje byloje.

Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad žemesnės instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

„Vien tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo pareikšti civiliniai ieškiniai, tai nerodo, jog minėta neturtinė žala apskritai nebuvo padaryta, juolab vien šis faktas, kad ieškiniai nepareikšti baudžiamojoje byloje neužkerta kelio nukentėjusiosioms pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka. Be to, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad D. R. atlikti veiksmai pažeidžia ne tik nukentėjusiųjų teises, garantuojamas aukščiau paminėtuose įstatymuose, tačiau ir kelia grėsmę visos sveikatos apsaugos sistemos patikimumui“, – paskelbė teisėjai Vaida Baumilė, Audrius Meilutis ir Arūnas Paštuolis.

Jie sako, kad buvo pagrindas D. R. veiksmus kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį ir nėra pagrindo jos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, nes jos daugkartiniai neteisėti veiksmai jungiantis prie informacinės „e.sveikata“ sistemos ir net penkių nukentėjusiųjų sveikatos duomenų peržiūra nebuvo vienkartinio pobūdžio, o vyko pakankamai ilgą laiką ir pasikartojančiai, sistemingai.

„D. R., po kelis kartus tikrindama savo kolegių nukentėjusiųjų asmens sveikatos duomenis, neabejotinai suprato, jog be jokios aiškios priežasties, leidimo ar vadovo pavedimo tikrina ypač jautrius asmens sveikatos duomenis ir to siekė. Dar kartą atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog D. R. veiksmai nebuvo vienkartiniai ar trumpalaikiai, priešingai, jos veiksmai tęsėsi tam tikrą laiko tarpą, buvo atlikti viso penkių asmenų atžvilgiu ir po keletą kartų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, remdamasis objektyviais bylos duomenimis, pagrįstai konstatavo tyčinę D. R. kaltę“, – paskelbė teisėjai.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad D. R. rinko tokio pobūdžio informaciją apie nukentėjusiąsias, kuri visada laikoma asmens privatumo dalimi – asmens sveikatos duomenis, pažeidė penkių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą ir pagrįstai įvertinti kaip neteisėtas informacijos apie nukentėjusiųjų privatų gyvenimą rinkimas.

Karo medicinos tarnyba – tai antrines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys Karo medicinos centras Kaune ir Karių reabilitacijos centras Druskininkuose, šeši Pirminės karių sveikatos priežiūros centrai ir jų filialai Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Pabradėje, Panevėžyje, Radviliškyje, Rukloje, Šiauliuose, Tauragėje, Vilniuje bei Pajūrio mstl. (Šilalės r.) medicininės paramos vienetai, teikiantys medicininę paramą Sausumos, Karinių oro, Karinių jūrų pajėgų padaliniams.