respublika.lt

Buvusią šalies vyriausiąją epidemiologę išteisino: nerado patikimų kaltės įrodymų

(38)
Publikuota: 2024 balandžio 12 12:50:10, Vytas VARUNGIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Loreta Ašoklienė. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Teismas nusprendė, kad buvusiai šalies vyriausiajai epidemiologei Loretai Ašoklienei nereikėjo suklastoto dokumento, nes pagal savo užimamas pareigas turėjo galimybę laisviau nei kiti Lietuvos žmonės karantino metu judėti tarp savivaldybių. Tačiau jos vyras buvo nuteistas dėl korupcinių nusikaltimų.

 

Kilo neaiškumų

Panevėžio apygardos teismas penktadienį paskelbė nuosprendį byloje, kurioje kaltinimai dėl korupcinių nusikaltimų pateikti Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriui Edvinui Ašokliui, jo sutuoktinei - buvusiai vyriausiajai šalies epidemiologei L.Ašoklienei, judviejų sūnui K.A. ir Utenos PSPC darbuotojui Aimučiui Tumalavičiui.

Tai ketinta padaryti šių metų vasarį, tačiau teismas nusprendė, kad reikia atnaujinti įrodymų tyrimą.

„Rašant nuosprendį teismui kilo tam tikrų neaiškumų ir atsirado būtinybė papildomai išsiaiškinti kai kurias bylos aplinkybes, susijusias su viena iš inkriminuotų veikų. Dėl to teismas nutarė dar kartą apklausti kaltinamuosius ir vieną iš liudytojų", - paaiškino teisėjas Valdas Meidus.

Įžvelgė itin cinišką bandymą

Teismas paskelbė, kad L.Ašoklienė išteisinta dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėta, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių šį kaltinimą.

Kaip rašė „Vakaro žinios", Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, kad 2020 m. gruodį, kai Lietuvoje dėl kovido pandemijos paskelbto karantino metu buvo ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E.Ašoklis, susitaręs su savo žmona, galimai jai pagamino Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L.Ašoklienė ten nedirbo. Manyta, kad dokumentas buvo pagamintas dėl to, jog ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti pas sutuoktinį.

Panevėžio apygardos prokuroras Mantas Jurkėnas anksčiau yra viešai pastebėjęs: „Pažymėtina, kad L.Ašoklienė, kaip niekas kitas, puikiai žinojo apie pandemijos keliamas grėsmes ir karantino priemones, tarp jų - ir draudimą vykti iš vienos savivaldybės į kitą be pateisinamos priežasties. Todėl tokiame kontekste bandymas klastojant dokumentus apeiti pandeminius ribojimus - itin ciniškas."

Turėjo privilegiją

Vis tik, teismo požiūriu, bylos duomenys rodo, kad darbo pažymėjimas L.Ašoklienei buvo pagamintas tik jos sutuoktinio valia ir iniciatyva, pati moteris jokios iniciatyvos tuo klausimu nerodė, nes jai tokio pažymėjimo nereikėjo.

Anot teismo, tai, kad L.Ašoklienei tokio pažymėjimo nereikėjo siekiant pandemijos metu išvengti asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimo, rodo ir tas faktas, jog ji tuo metu dirbo Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja, buvo šalies vyriausioji epidemiologė ir turėjo valstybės tarnautojo pažymėjimą, o pagal savo užimamas pareigas turėjo galimybę laisviau nei kiti Lietuvos piliečiai karantino metu judėti tarp savivaldybių, vykdydama jos pareigybės specializacijoje numatytas funkcijas.

Teko palikti pareigas

„Turime prisidėti tuo, ko šiuo metu labiausiai reikia - susitelkimu, griežtu izoliavimosi sąlygų ir kitų skelbiamų rekomendacijų laikymusi", - taip pandemijos metu cituota L.Ašoklienė.

Daug prisidėjusi prie kovido valdymo moteris iš savo pareigų daugeliui netikėtai pasitraukė užpernai rugpjūtį. Tuomet, kaip skelbta, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad L.Ašoklienė tai padarė dėl asmeninių priežasčių.

STT „Vakaro žinioms" tvirtino, kad jau gegužę jai buvo pateikusi įtarimus dėl galimai suklastoto dokumento, bet apie tai viešai iškart nepaskelbė, o informavo Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM).

Ministro patarėjas Tomas Bagdonas tikino, kad STT tik liepą pranešė SAM apie šį tyrimą, tačiau nedetalizavo epizodų: „Kiek buvo tikslinama, STT nurodė bendrai, kad tyrimas atliekamas ne dėl jos einamų pareigų ar veiklos ministerijoje. Ministro vertinimu, vien pradėtas tyrimas meta šešėlį institucijai, todėl darbuotojai buvo pasiūlyta pasitraukti iš pareigų."

Pernai Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas „Vakaro žinioms" pastebėjo: „Gaila, jei užimant tokias aukštas pareigas galimai ieškota privilegijų per pandemiją. Būtų negražu, gėda, nekorektiška. Neturėtų tarnybinių aukštumų pasiekę žmonės rodyti cinišką pavyzdį ypač pandemijos sąlygomis."

Skyrė baudas

Buvusios vyriausiosios epidemiologės vyrui E.Ašokliui buvo pateikti kaltinimai ne tik dėl pagamino netikro dokumento pagaminimo, bet ir tuo, kad 2020-2021 m. galimai susitarė su pavaldiniu A.Tumalavičiumi dėl savo sūnaus automobilių remonto už Utenos PSPC lėšas, dokumentuose nurodant, kad buvo remontuojami tarnybiniai automobiliai.

Be to, įtarta, kad į E.Ašoklio sūnaus automobilius pilti degalai, už kuriuos taip pat galimai apmokėjo gydymo įstaiga. Kaip įtariama, šis galimai naudojosi poliklinikos degalų pirkimo kortele.

E.Ašoklį teismas pripažino kaltu tik dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir turto iššvaistymo, o dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis bei dėl dokumento suklastojimo išteisino kaip nepadariusį šių veikų.

Jam skirta 20 tūkst. eurų bauda, atimta teisė 4 metus dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės ar savivaldybių įstaigose bei jų kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse.

A.Tumalavičius pripažintas kaltu dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnyba, padėjimo iššvaistyti svetimą turtą ir dokumentų klastojimo. Jam skirta galutinė subendrinta bausmė - 10 tūkst. eurų bauda.

Baudas abu kaltinamieji turi sumokėti per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Jie turi atlyginti Utenos PSPC per 1100 eurų turtinės žalos.

Kortelę davė tėvas

Teismas išteisino Ašoklių sūnų K.A., kuris buvo kaltinamas tuo, kad degalus į savo mašiną pylėsi galimai neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia degalų pirkimo kortele. Konstatuota, kad K.A. neabejotinai suvokė, jog disponuoja svetima kortele ir jos PIN kodu, tačiau tokių jo veiksmų negalima laikyti neteisėtais.

Pagal įstatymą neteisėtu veikimu pripažįstami tik tokie veiksmai, kuomet kortele ir jos PIN kodu naudojamasi be mokėjimo priemonės savininko ar naudotojo sutikimo. Šiuo atveju, K.A. ja naudojosi su tėvo E.Ašoklio, kuris buvo teisėtas kortelės naudotojas, žinia.

L. Ašoklienei ir jos sūnui priteista iš valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, po 2420 eurų už jiems suteiktą teisinę pagalbą.

Apygardos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
7
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (38)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kokį poilsį renkatės Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+17 +27 C

+11 +18 C

+12 +17 C

+17 +21 C

+13 +21 C

+17 +21 C

0-7 m/s

0-5 m/s

0-6 m/s