Dar vienas smūgis Laisvės partijai

Pasak į Seimą nebepatekusių „laisvūnų" Kasparo Adomaičio bei Tomo Vytauto Raskevičiaus (jų iniciatyvą palaikė ir kiti frakcijos nariai), reikia, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir periodiškumu būtų vykdomos anoniminės mokyklų bendruomenių apklausą dėl smurto ir patyčių paplitimo mokykloje. Atsižvelgiant į apklausos rezultatus, mokyklos steigėjas, ministro tvarkoje numatytais atvejais, paruoštų specializuotus smurto ir patyčių prevencinių programų planus, o planų efektyvumas būtų vertinamas kasmetinėse apklausose.

Pasak eksparlamentarų, šiuo metu mokyklos neturi teisės aktuose numatytos pareigos vykdyti anonimines mokyklos bendruomenės apklausas dėl smurto ir patyčių paplitimo mokykloje.

„Laukiami teigiami rezultatai: pastebimai mažėjantis patyčių ir smurto paplitimas mokyklose; veikiančios patyčių ir smurto mokykloje prevencinės programos; gerėjanti mokyklos bendruomenės emocinė ir psichinė sveikata; didesnis mokinių, pedagogų ir tėvų informuotumus apie patyčių ir smurto paplitimą bei daromą neigiamą poveikį", - teigia projekto autoriai.

Anot jų, projektą paskatino grėsminga patyčių ir smurto situacijos Lietuvos mokyklose statistika. Tarptautinio, Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva vykdomo HBSC tyrimo, kurio metu renkami duomenys apie paauglių gyvenseną ir sveikatą, 2021/2022 m. duomenimis, Lietuvos mokyklose patyčių paplitimas yra vienas didžiausių tarp Europos valstybių. Patyčios išlieka viena pagrindinių vaikų ir (ar) paauglių problemų, su kuria susiduria kas ketvirtas Lietuvos moksleivis.

„Vienas iš stebėsenos rodiklių - patyčių paplitimas, matuojantis, kiek procentų jaunuolių (11-17 m.) per pastaruosius porą mėnesių mokykloje reguliariai (bent 2-3 kartus per mėnesį) tyčiojosi iš kitų asmenų, atskleidžia, kad Lietuvoje tai būdinga 18 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių. Pagal šį rodiklį Lietuva rikiuojasi trečioje vietoje nuo galo tarp Europos valstybių, nepriklausomai nuo amžiaus grupės. Tendencijos rodo, kad lyginant su 2014 m. vyresnių paauglių tarpe patyčių sumažėjo, tačiau tendencijos tarp jaunesnių paauglių išlieka stabilios.

Dar didesnį susirūpinimą kelia patiriamų patyčių statistika. Iš viso 28 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių Lietuvos mokyklose patiria patyčias bent 2-3 kartus per mėnesį. Šiuo atveju vidutinis patiriamų patyčių dažnis metams bėgant (2006-2022 m.) išlieka gana stabilus. Pagal šį stebėsenos rodiklį Lietuva užima paskutinę (blogiausią) vietą visoje Europoje", - akcentuoja eksseimūnai.

Švietimo, mokslo ir sporto parengtame Vyriausybės išvados projekte siūloma pataisas atmesti.

„Įstatymo nuostatos jau dabar sudaro teisines prielaidas kovos su smurtu sistemai kurtis visose šalies mokyklose. Pagal Įstatymą mokyklos privalo sudaryti mokiniams galimybes dalyvauti prevencinėse programose. Nuo 2024-09-01 visose mokyklose įgyvendinamos prevencinės programos turi būti įvertintos dėl jų atitikties švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytiems kriterijams. Vienas iš šių kriterijų įpareigoja, kad būtų privalomai atliekamas visų prevencinių programų poveikio vertinimas", - teigia ministerija.