1 nuotr.Seno pastato atnaujinimas - tai ne tik techninė procedūra, bet ir ilgalaikė investicija į gyvenimo kokybę. Nors iš pirmo žvilgsnio procesas gali atrodyti sudėtingas, tinkamas pasiruošimas ir gyventojų įsitraukimas leidžia ne tik išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų, bet ir pasiekti geriausių rezultatų - nuo mažesnių sąskaitų, ilgesnio namo gyvavimo ciklo iki geresnio mikroklimato.
Pagrindas - investicijų planas ir projektavimas
Daugiabučio modernizacija vyksta etapais - pirmiausia rengiamas investicijų planas, tuomet - techninis darbo projektas. Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko, jau investicijų plano rengimo metu būtina įvertinti svarbiausius aspektus, turinčius įtakos galutiniam rezultatui.
„Vienas iš tokių aspektų yra vidaus patalpų oro kokybė ir tinkamas mikroklimatas. Jau rengiant investicijų planą tam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Tai ypač svarbu todėl, kad modernizuojant pastatą, apšiltinus jo konstrukcijas ir sandarinant atitvaras, sumažėja natūralaus oro srautas iš išorės. Techniniame darbo projekte turi būti numatyti techniniai sprendimai, užtikrinantys tinkamą oro pritekėjimą ir tinkamą mikroklimatą patalpose", - sako E. Petrauskas.
Ekspertas pastebi, kad dažna klaida - nepakankamai tiksliai ir detaliai parengtas techninis darbo projektas. Nepilna dokumentacija ar netikslūs sprendiniai gali lemti papildomas išlaidas, darbų vėlavimą bei neefektyvius sprendimus, kurie tiesiogiai paveikia gyventojų kasdienybę po renovacijos.
Ilgalaikė vertė, o ne vien sutaupymas
Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis akcentuoja, kad renovaciją reikėtų vertinti kaip ilgalaikę investiciją, o ne tik kaip galimybę sumažinti sąskaitas. Butų, kitų patalpų savininkai ne visada į tai atsižvelgia.
„Atnaujintame daugiabutyje būsto vertė įprastai bus aukštesnė nei nerenovuotame. Be to, daugeliu atvejų investicija į renovaciją yra gerokai mažesnė, nei būsto vertės prieaugis po darbų. Jei žmogus nusprendžia parduoti butą, jis už renovuotame name esantį būstą gali gauti kur kas didesnę sumą nei už tokį patį, bet neprižiūrėtame daugiabutyje. Nemažiau svarbus ir gyvenimo kokybės aspektas. Įrengus naujas šildymo ir vėdinimo sistemas, gyventojai gali patys reguliuoti patalpų temperatūrą ir taip užsitikrinti komfortą visus metus", - sako ekspertas.
Be finansinės grąžos, modernizuotame name taip pat yra mažesnė avarijų rizika, didesnis saugumas, patikimesnis šilumos ir vandens tiekimas. Gyventojas gali būti ramus, kad ir išvykęs ilgesniam laikui neras nemalonių staigmenų. Be to, tvarkinga namo aplinka teigiamai veikia bendruomenės savijautą ir didina pasididžiavimą savo gyvenamąja vieta.
Svarbus ir gyventojų įsitraukimas
Kitas svarbus aspektas - aktyvus gyventojų dalyvavimas visame renovacijos procese. Pasak E. Petrausko, viena dažniausių problemų - kai investicijų plano rengimo metu gyventojai nesigilina į siūlomus sprendimus arba nepareiškia nuomonės. Tokiais atvejais vėliau tenka keisti jau priimtus sprendimus, organizuoti naujus balsavimus, o tai stabdo projektą ir gali pabloginti modernizavimo kokybę.
„Vėliau, planuojant techninius darbus, projektuotojai pristato gyventojams konkrečius sprendinius: ar bus keičiami langai, vamzdynai, radiatoriai, kokia bus pasirinkta ventiliacijos sistema, ar planuojamas balkonų stiklinimas. Šiame etape taip pat dar galima diskutuoti, teikti pastabas ir, jei įmanoma, atlikti pakeitimus, priimtinus visiems. Vis dėlto, būtent šiuo momentu gyventojų aktyvumo dažnai trūksta. Vėliau pasitaiko situacijų, kai darbai jau vyksta, o žmonės reiškia nepasitenkinimą dėl to, apie ką galėjo pasisakyti anksčiau", - teigia ekspertas.
E. Petrauskas pabrėžia, kad gyventojų įsitraukimas nuo pat pradžių padeda sklandžiau vykdyti projektą, sumažina tikimybę, kad kils nesutarimai ir užtikrina, kad sprendimai atitiks realius lūkesčius ir poreikius. Kai viskas aptarta iš anksto, statybos darbai vyksta sklandžiau, o rezultatai džiugina ir pokyčiai jaučiami ne vieną dešimtmetį.
Šiuo metu - ypač palankus laikas planuoti daugiabučio renovaciją. Kvietimas valstybės paramai daugiabučiams modernizuoti galioja iki 2026 m. balandžio 1 d. Visa informacija apie kvietimo sąlygas - oficialiame APVA puslapyje: apva.lrv.lt. Paraiškas galima teikti per informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas" finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė
Užsakymo numeris 264
