1 nuotr.Rugpjūtį gavę sąskaitas už liepos mėnesio komunalinius mokesčius pamatysime dar vieną pabrangimą. Visi Lietuvos gyventojai mokės brangiau už namo privalomas kaupiamąsias lėšas, nes nuo liepos 1-osios pasikeitė jų tarifai. Tokį dar gegužę Vyriausybės priimtą nutarimą inicijavo Aplinkos ministerija. Kiek reikės mokėti?
Daugiabučio kaupiamosios lėšos yra skirtos namo priežiūrai. Kuo name daugiau butų, tuo mažiau pinigų kiekvienas to namo butas atiduoda į kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Tiesa, kuo daugiabutis senesnis, tuo daugiau jame pasitaiko avarinių situacijų, įvairių smulkių remontų ir pan. Tad kaupiamųjų lėšų tarifai priklauso ir toliau priklausys ne tik nuo to, kiek name yra butų, bet ir nuo namo pastatymo laiko bei susidėvėjimo.
Lietuvos būsto rūmų duomenimis, daugiabučiuose gyvena du trečdaliai šalies gyventojų. Apie 90 proc. daugiabučių yra pastatyti iki 1993 metų, tad jiems prižiūrėti reikia daugiau kaupiamųjų lėšų nei naujesnės statybos būstams.
Mokestis už „sunaikintą" barštį
Dabar, nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos vietoje žmogus gyvena, jis už 36,70 kv. m butą, esantį penkiaaukščiame name, kas mėnesį mokėjo į namo kaupiamųjų lėšų sąskaitą 1,84 Eur. Tiesa, tos kaupiamosios lėšos kartais panaudojamos komiškai.
Pavyzdžiui, Kaune, Šilainių mikrorajone, vieno daugiabučio savininkams buvo pranešta, kad aplink jų namą buvo naikinami ir pagaliau išnaikinti sveikatai pavojingi Sosnovskio barščiai. Nors namo gyventojai nuo to laiko, kai namas 1988 metais buvo pastatytas, nė vieno Sosnovskio barščio nematė.
Jei kas aplinkui auga, tai tik jazminai, alyvos ir vijokliai, graužiantys blokines sienas. Nors pastarieji privalomo kaupimo fondo lėšomis esą buvo išnaikinti dar pernai.
Už „sunaikintą" vijoklį
Ne visos namo priežiūros paslaugos yra apmokamos iš privalomai kaupiamų lėšų. Jų prikaupta tiek nedaug, kad visoms paslaugoms apmokėti paprasčiausiai neužtektų.
Pavyzdžiui, penkiaaukštis penkių laiptinių daugiabutis šiuo metu yra sukaupęs apie 1000 Eur. Iš šių pinigų gegužę buvo apmokėtas tarakonų naikinimas namo rūsyje, o po to - ir pakartotinė dezinsekcija.
Vienos laiptinės rūsio spynos cilindrą jau keitė už tos laiptinės gyventojų pinigus, o namo vamzdynų plovimą, remonto darbus šilumos punkte jau solidariai apmokėjo visi to namo butai, priklausomai nuo jų dydžio. O kitą mėnesį iš kaupiamųjų lėšų buvo naikinami tik Sosnovskio barščiai bei vijokliai nuo namo fasado, nes pastarųjų taip ir nepavyko išnaikinti pernai.
Su planu - pigiau
Tiesa, nors privalomų lėšų kaupimo tarifai padidinti, jie vis vien dar „sveiko proto ribose". Net ir tuo atveju, jei daugiabutis yra vos ne avarinės būklės, kaupiamųjų lėšų tarifas negalės viršyti 1,1533 Eur už 1 kv. m. Tiek teks nuo liepos mokėti, jeigu daugiabutis neturi dešimčiai metų sudaryto ilgalaikio priežiūros ir remonto plano.
O jei daugiabutis tokį planą turi, tai mokės mažiau. Tad jei žmogus turi 50 kv. m ploto butą, įmoka kaupiamosioms lėšoms, kuri priklausomai nuo namo dydžio buvo 1,50-2,50 Eur per mėnesį, dabar bus 4,62-5,77 Eur per mėnesį.
Tarifai kasmet bus indeksuojami, tai yra didinami pagal minimalios mėnesinės algos (MMA) pokyčius. Augant MMA, augs ir tarifai.
Komentuoja Buvęs Seimo narys, namų bendrijų pirmininkas Andrius BARANAUSKAS:
Tose bendrijose, kurias aš atstovauju, privalomo lėšų kaupimo tarifas jau seniai padidintas, nes su tais įkainiais, kurie buvo, neįmanoma buvo sukaupti pakankamai pinigų. Juolab kad dabar pakilo kainos.
O kai dabar Vyriausybė pakėlė tarifus, kitos išeities, kaip aš manau, gal ir nebuvo. Reikėjo įkainius kelti, kad būtų galima atlikti daugiau darbų, skirtų namo priežiūrai.
Tačiau yra viena blogybė - kai kurie daugiabučiai kaupiamojoje sąskaitoje nuolat turi labai mažai pinigų ir nežino, kaip jie yra naudojami. Ar atliekami tie darbai, ar ne - žmonės tų padarytų darbų aktų nemato. Aišku, popierizmo yra, bet namą administruojanti įmonė veda apskaitą pagal kiekvieną buto savininką, kaip reikalauja įstatymas. Žmonės turi žinoti, kokiems darbams paskirstomos kaupiamosios lėšos.
Pavyzdžiui, jei reikia nudažyti namo sienas, pakeisti vamzdynus, nesandarius vandens čiaupus - viskas gali būti atliekama už sukauptas lėšas. O jeigu žmonės nori šalia namo įrengti gėlynus ar pasodinti gėlių, tai jau patys gyventojai gali daryti už savo pinigus. Tai didina ir gyventojų bendruomeniškumą.
Tačiau viskas labai priklauso nuo namo bendrijos pirmininko ir valdybos. Kenčia tie daugiabučiai, kurie neturi bendrijų, nes tada administratorius gali daryti, ką tik nori - niekas jo nekontroliuoja, jis neatsiskaito prieš žmones, nebūna susirinkimų. O ten, kur yra bendrijos, jų pirmininkai skaičiuoja, kam skiriamos lėšos. Jie jų nešvaisto gėlynams, nors graži aplinka taip pat yra svarbi.
