Daugiabučių problemos: parkavimas ir apšvietimas. Teks „mestis“ gyventojams?

Todėl namų bendrijoms, įrenginėjančioms aikšteles, į pagalbą ateina ir savivaldybė, apmokanti apie 50 proc. darbų. N.Cesiulio teigimu, užpernai taip buvo įrengta 10 aikštelių, pernai - 11, o šiemet planuojama įrengti 25 aikšteles, kuriose bus nuo 15-os iki 40-ies vietų.

Vilniaus savivaldybė praneša, jog nuo 2024 m. vykdo automobilių stovėjimo aikštelių prie gyvenamųjų namų įrengimo projektą. Aikštelės padengiamos koriniu betonu, kuris pralaidus lietaus vandeniui.

Todėl aikštelių dangos išlieka sausos. Pernai, kai Vilniuje prasidėjo ši daugiabučių kiemų tvarkymo programa, sukurtos stovėjimo vietos 340-čiai automobilių. Šiemet bus sukurta vietų 1620-čiai mašinų. Tuo pat metu aikštelėse įrengiami dviračių stovai, keičiami šaligatvių bortai, atnaujinami patys šaligatviai ir t.t.

Tiesa, vilniečiai ir anksčiau pasirūpindavo, kur savo automobilius pasistatyti. Kaip pasakojo vos ne pirmos bendrijos - Antakalnio gatvės 89-ojo namo - buvęs pirmininkas Renaldas Kalašaitis, prie jų namų tokia aikštelė jau seniai įrengta.

„Iš dalies ir mes prisidėjome prie statybos, ir savivaldybė, - pasakojo R.Kalašaitis. - Esmė ta, kad mūsų aikštele naudojasi ir kiti namai, kurie neturi bendrijos, o prie tų namų tilpo tik 2-3 mašinos. Jei ir jie norėjo statyti automobilius prie mūsų namo, tai kodėl mes turėjome jiems visiems finansuoti, jei jie norėjo statyti mašinas mūsų bendrijos žemėje? Buvo ilgos diskusijos ir savivaldybė prisidėjo finansiškai. Tam, kad leistume statyti automobilius ir kitiems namams. Buvo tokia sąlyga bendru susitarimu, kad savivaldybė dalį išlaidų finansuos. Aikštelėje dabar telpa 14 automobilių. Darėme purėtą betono patiesalą, o paskui jis buvo užpilamas asfaltbetoniu."

Vilniečiai skundžiasi, kad sostinėje, ypač centre, siaurinamos gatvės. Sunku pravažiuoti, Esą būtų daug naudingiau, jei lėšos, skirtos gatves siaurinti, būtų panaudotos aikštelių prie daugiabučių įrengimui. Tačiau R.Kalašaitis atsakė, jog, jo žiniomis, Antakalnyje gatvės nėra siaurinamos.

Sujudo ir kiti miestai

Vilnius tvarko daugiabučių aikšteles miesto biudžeto lėšomis. O štai Marijampolėje ir Vilkaviškyje, kur taip pat trūksta vietų automobiliams statyti, savivaldybės apmoka tik dalį aikštelių statybų kaštų. Pvz., 70-80 proc. padengia savivaldybė, o likusius 20-30 proc. apmoka daugiabučio namo gyventojai. Vidutiniškai gyventojai apmoka iki trečdalio sumos. Rietavo savivaldybė kompensavo gyventojams, įsirengusiems aikšteles, 20 proc. sumos.

Procesas, aišku, užtrunka, nes ne visi gyventojai yra pasiturintys, kai kurie neturi automobilių. Marijampolės rajono savivaldybė 2026 metais šiai programai skirs 1 mln. Eur. Vilkaviškio rajono savivaldybė taip pat ketina aktyviau rūpintis, kad daugiabučių kiemuose atsirastų šiuolaikiškos mašinų aikštelės. Su kokybiška danga ir dviračių stovais.

Kartais pritrūksta ir šviesos

Kita vertus, miestuose yra ir kitokių problemų. Vilniečius piktina centro ir senamiesčio gatvių važiuojamosios dalies siaurinimas, o vilkaviškiečius, gyvenančius Aušros gatvės daugiabučiuose, piktina gatvės duobės ir tai, jog gatvėje nėra žibintų.

Kaip pasakojo Vilkaviškio daugiabučių namų bendrijos „Viltis" pirmininkė Virginija Zokienė, bendrija savo lėšomis yra padariusi taką, o prieš daug metų, bendradarbiaudama su savivaldybe, įrengė ir automobilių stovėjimo aikštelę.

„Mes įrengėme pusiau savo lėšomis, ir pusiau savivaldybės pinigais, - pasakojo V.Zokienė. - Daug prisidėjome dar tais laikais, kai Vilkaviškyje dar niekas privačiai neprisidėjo prie šito reikalo. Savo lėšomis prisidėjome dar prieš 2000-uosius. Aišku, gali ir daugiau pinigų prašyti, bet kas jų duos? Padarėme 25-ias vietas automobiliams. Daugiau nežinau, ar būtų galima aikštelę praplėsti, nes toliau eina šiluminė trasa, o ant jos nieko negalima daryti. Aikštelė - per visą namo ilgį, o toliau nėra kur plėstis. Mūsų daugiabutis buvo viena pirmųjų namų bendrijų, kurios savo kieme automobilių stovėjimo aikštelę įteisino. Tačiau ar tik aikštelės reikia?

Žinote, ko dabar reikia? Aušros gatvė yra labai tankiai apgyvendintas Vilkaviškio mikrorajonas, pačiame miesto pakraštyje. Daugiabutis dar 1992-aisiais pastatytas, tačiau gatvės važiuojamoje dalyje - vien duobės. Tai jas lopo ir lopo kiekvieną pavasarį, vis deda lopą ant lopo. O dar vienas dalykas - visiškai nėra apšvietimo. Gatvė, kur gal pusė Vilkaviškio gyvena, visai neapšviesta, nėra nė vieno elektros stulpo. Mes patys prie namo prisijungėme didelę lempą, kuri reaguoja į einančių judesius, kad bent kiek apšviestų, kai vakarais grįžtame. Aplinkiniai daugiabučiai taip pat vieną ar kitą lempą pasikabinę. Mes pamiršti, šitaip būti negali. Dabar savivaldybė jau kažkokius planus daro, bet kada tai bus?

Mes čia gyvename nuo 1992-ųjų, tai paskaičiuokite, kiek jau metų, o net elektros stulpų nėra. Aušros gatvėje taip statė, kad net į vaikų darželį jokio privažiavimo nėra, tėvai vaikus veža mūsų kiemais, tai jie būna tiesiog užgriozdinti. Įsivaizduojate? Yra darželis, prie kurio praktiškai privažiuoti negalima! Savivaldybė prie šiukšlių konteinerių padarė tokią esą aikštelę, bet vis vien visi daugiabučių kiemai užgrūsti. Kitą kartą būna jau taip užstatyta, kad net negali išvažiuoti į darbą. Štai tokia matematika, tokia politika Vilkaviškyje! O priešais mus dar statomame individualių namų kvartale visa gatvė yra apšviesta, sustatyti suoliukai, dėžės šuniukų ekskrementams ir dar yra dviračių bei pasivaikščiojimo takai.

Gal ten statomi privatūs namai žmonėms, kurie galbūt sėdi kažkur aukščiau ir pasidarė sau infrastruktūrą? Aš tikrai už tai, kad viso to reikia, bet pirmiausiai turi rūpėti daugiabučiai, nes žmonės ir čia gyvena, eina į darbus ir tamsiu paros metu turi pasišviesti telefonais, prožektoriais, nes dar galvas gali nusisukti. Vieša paslaptis, kad viskas atsiremia į pinigus. Seniūnas labai stengiasi, bet sako, kad pinigų nėra, reikia nukreipti pinigus iš kitur, kad bent gatvių duobes užlygintų. Suprantame, kad visko reikia, pinigų trūksta, bet prioritetas turėtų būti daugiabučių mikrorajonas."

„Eurostat" duomenimis, Lietuvoje 60 proc. gyventojų gyvena daugiabučiuose. Didžioji dalis šių daugiabučių pastatyti dar tais laikais, kai buvo mažai privačių automobilių, todėl jiems stovėjimo aikštelės nebuvo numatytos. Gyventojai laikė savo transportą garažų bendrijose, metaliniuose garažiukuose, o prie daugiabučių smėlio dėžėse bei aikštelėse žaidė vaikai, ant virvių džiuvo skalbiniai. Dabar, kai dauguma šeimų jau turi ne vieną mašiną, trūksta vietų. Mašinos stovi ant žaliosios vejos, ant šaligatvių, o rudenį - tiesiog purvinose balose. Kaip stengiamasi šią problemą spręsti, nes miestuose privačių mašinų tik daugės? Juk nepakanka tik trinkelėmis išgrįsti miestų aikštes.

Kur gyventi geriausia

Lietuvoje kasmet apskaičiuojamas 60-yje savivaldybių gyvenančių Gyvenimo kokybės indeksas (GKI). Vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių - viešoji infrastruktūra, aplinkos kokybė. 2023-ųjų duomenimis, bendras savivaldybių GKI buvo 0,59, o didieji miestai pagal GKI pasiskirstė taip:

Vilnius 1,04

Kaunas 0,82

Klaipėda 0,79

Šiauliai 0,70

Panevėžys 0,64

Marijampolė 0,63

Alytus 0,60

Tačiau nustatyta, jog GKI per metus didžiuosiuose miestuose išaugo 17,49 proc, kituose miestuose - 19,28 proc, o kurortuose - net 21,71 proc. Iš kurortų didžiausias GKI buvo Neringoje ( 0,78), o iš kaimiškų savivaldybių patraukliausias buvo Kauno rajonas (GKI 0,77). Prasčiausias GKI užfiksuotas Lazdijų rajone (0,46).