Daugiabučių renovacija įplieskė aistras

Atsisakė dėl rangovo

Pasak D.Grigaičio, gyventojai buvo nubalsavę už renovaciją; 5 aukštų, 75 butų, 1985 metų statybos namui buvo apskaičiuota 2,5 mln. eurų renovacijos kaina, tačiau žmonės tą sumą prašė pamažinti. „Yra namo administratorius, jis pradėjo rangovus siūlyti, mes vis nesutikdavome, jis sakydavo, kad kitus rangovus rasiu. Ir išėjo suma 1,8 mln. Eur, paskui 1,6 mln. Eur. Tai mes iškėlėme klausimą: pirmas rangovas buvo 2,5 mln. eurų, o paskui sutinka padaryti tą patį šitiek mažiau!" - stebėjosi gyventojas Darius.

Paklaustas, kokia buvo pagrindinė priežastis, kodėl namo gyventojai atsisakė renovacijos, pašnekovas tikino, kad dėl rangovo. „Išaiškėjo, kad ta firma yra iš Pasvalio, jai savivaldybė iškėlusi bylą dėl 3 mln. Eur grąžinimo už broką. Tai ateis rangovas, paims pinigus ir bankrutuos, o kaip mes? O administratorius sako, čia viskas patikrinta", - teigė Darius.

Paklaustas, kas tikrino rangovo patikimumą, D.Grigaitis teigė, kad rangovo galiausiai ieškojo pats administratorius. Gyventojas rūpimais renovacijos klausimais domėjosi ir Aplinkos ministerijoje. „Kaip Aplinkos ministerija paskui pasakė, jeigu jis (administratorius „In domu", - aut. past.) randa pigiau nei 1,6 mln. rangovą, tai administratoriui nereikia Aplinkos ministerijos, jis gali pats asmeniškai ieškoti rangovo, jei neviršija tos sumos", - kalbėjo D.Grigaitis, pasakęs, kad vėliau ta 1,6 mln. eurų suma galutiniame pasiūlyme dar buvo sumažinta - iki 1,3 mln. eurų.

Pasak pašnekovo, žmonės, dar viską pergalvoję, galiausiai atmetė projektą ir turės grąžinti 15 tūkst. valstybės paramą. D.Grigaitis buvo pasipiktinęs suma, kurią iš valstybės paramos kaip administratorius gavo „In domu", t.y. 4000 eurų. „Kas sudaro tą sąskaitą 4000? Palaukit, už 6 susirinkimus įvykusius, tai kokia suma vieno susirinkimo?"- stebėjosi gyventojas.

Priimti programos pakeitimai

Pašnekovas pasipiktinęs ne tik savo namo situacija, bet ir renovacijos procesais kituose namuose. Vyras tikino pats vaikščiojęs, domėjęsis, matęs sąmatas ir realius darbus. „Pavyzdžiui, balkonai: sąskaitoje matai, kad naujas išbetonavimas, o seną pamatą paliko ir prie seno pamato visą balkoną tvirtina. Arba, sąmatoje rašoma, kad užvažiavimą naują neįgaliesiems išbetonuos, o tik nuolydį užvažiavimo padaro. Tai kaip žmogus užvažiuos į pirmą aukštą, jei pakilimo nėra? Kaip toliau važiuos?" - dalijosi patirtimi Darius.

Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), kuri administruoja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą, atvejis dėl pandusų, yra dažna problema. „Pagal daugiabučių programos reikalavimus, pandusą įrengti yra privaloma, nebent nėra techninių galimybių to padaryti (pvz., laiptai yra tiesiai į gatvę, nėra plataus šaligatvio ir pan.), tačiau teisės aktais nebuvo apspręsta, ką daryti tais atvejais, kai pakilus pandusu iki įėjimo, ten yra per siauras tambūras ar kitos priežastys, dėl kurių toliau į pastatą su vežimėliu negali patekti, - kalbėjo APVA atstovė Eglė Pliuskuvienė. - Agentūra, reaguodama į tokias situacijas, teikė Aplinkos ministerijai siūlymus ir nuo šių metų liepos buvo priimti pakeitimai, kuriuose numatyta leisti nedaryti panduso tais atvejais, kai juo užkilus iki daugiabučio, toliau pakilti nėra galimybių, tokiu būdu nereikalauti privalomai investuoti į šią priemonę, jeigu ja pasinaudoti tinkamai tiesiog nėra galimybių."

APVA, reaguodama į keliamus klausimus dėl renovacijos darbų broko, pažymėjo, kad rangos darbų priežiūra vykdoma dviem etapais. Vykdoma periodinė vykdomų projektų priežiūra ir patikra vietoje. Taip pat įgyvendinamų projektų statybos proceso dalyvių valstybinę priežiūrą vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Esant reikalui, įsitraukia ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Gyventojai turi galią

APVA atstovė E.Pliuskuvienė „Vakaro žinias" informavo, kad visi paslaugų tiekėjai yra atrenkami viešųjų pirkimų būdu, vykdant viešą konkursą. „Atrenkant tiekėją yra vertinami įvairūs kvalifikaciniai aspektai: statusas, mokumas, patirtis ir kita. Papildomus reikalavimus kvalifikacijai gali numatyti ir paslaugos užsakovas (nėra nustatytos sumos, nuo kurios priklausytų, kas už ką atsako)", - teigė pašnekovė.

Pasak E.Pliuskuvienės, gyventojai, kuriems įgyvendinant projektą nepasisekė su konkurso būdu atrinktu rangovu, turėtų bendrauti su savo įgaliotu projektų administratoriumi, kuris veikia jų vardu, ir prašyti imtis veiksmų, tokių, kaip nutraukti rangos darbų sutartį ir pirkti iš naujo, reikalauti pagal sutarties sąlygas įvykdyti darbus tinkamai, o jei vėluojama ir pan., tuomet įsijungia delspinigių mokėjimas ar kitos sankcijos.

APVA atstovė atkreipė dėmesį, jeigu daugiabučio namo Melioratorių al. 7 gyventojai vis dėlto nebaigs įgyvendinti šio projekto (kol dar yra neišbrauktas iš finansuojamų projektų sąrašo), turėtų įsivertinti tai, kad už atliktą techninį darbo projektą išmokėtą sumą turės grąžinti lėšas, tačiau visuomet turės galimybę šį projektą kartu su paraiška pateikti į naują kvietimą. „Pateikus paraišką į naują kvietimą, mokėti už techninį darbo projektą jau nereikės (galimai bus reikalingos korekcijos)", - informavo E.Pliuskuvienė.

Interviu UAB „In domu" direktoriumi Aurimu KANKALIU:

- Kodėl gyventojai atsisakė renovacijos ir turės grąžinti valstybei 15 tūkst. eurų?

- Iš pradžių nepavyko nupirkti darbų, niekas nedalyvavo konkurse už patvirtintą kainą.

- Ta kaina paskui drastiškai mažėjo, kaip nutiko, kad nukrito?

- Kaina nekrito. Darbus per EPC sistemą užsakinėjame, niekas nedalyvavo pirkimuose ta sena kaina. Tada pasikoregavome investicinį planą, kaina buvo paskaičiuota tos dienos kainomis, jinai išaugo. Bet gyventojai nepritarė investiciniam planui ir kainos nepasitvirtino.

Metų gale buvo atsiradusi įmonė, kuri būtų atlikusi darbus už seną kainą, - bet gyventojai irgi atsisakė.

- Buvo variantas už 1 mln. 600 tūkst.?

- Taip taip, kažkas tokio.

- Pasakojo, kad rangovas buvo nepatikimas.

- EPC sistemoje gali dalyvauti tik patikimi rangovai, negali bet kas, ten turi atitikti tam tikrus kriterijus.

- Man gyventojas minėjo, kad jei suma yra mažesnė nei 1,6 mln. eurų, tai administratorius pats gali ieškoti rangovo ir Aplinkos ministerija už tai neatsako.

- Taip nėra.

- Gyventojai atsisakė renovacijos, nes nebepasitikėjo jumis kaip administratoriumi ar dėl rangovo?

- Tai nepasitikėjo tas žmogus, jisai vienas. Jis viskuo nepasitiki. Tas žmogus įkalbinėjo žmones, kad jie nebepasirašinėtų renovacijai, kad atsisakytų renovacijos.

- Kaip suma gali taip drastiškai pasikeisti nuo 2,5 mln. eurų iki 1,6 mln., jeigu priemonės lieka tos pačios?

- Investicinį planą paskaičiuoja maksimaliom tos dienos kainom, tai nereiškia, kad ta renovacija tiek ir kainuos. Paskaičiuojama pagal „Sistelos" sistemą maksimaliom tos dienos kainom, ir tos sumos negalima viršyt, - tai yra investicinio plano lubos. Vykdant pirkimą tos sumos rangovai negali viršyti. Pirminis investicinis planas buvo skaičiuotas prieš karą Ukrainoje, po karo visos kainos visų sektorių kilo. Kadangi nupirkti neišėjo už 1 mln. 600 tūkst. eurų, tai pasikoregavome investicinį planą, bet jam gyventojai nepritarė, ten buvo 2 mln. 200 tūkst. eurų.

- Ar jūs kalbėjote su gyventojais, kodėl jie nepritarė ir atsisakė renovacijos?

- Be abejo, tų susirinkimų daug turėjome. Atsisakė, kad įvyko teismo procesas.

- Dėl rangovo?

- Jie traktavo, kad nepatikimas, nors, žinote, nepatikimas... Kas sprendžia, ar patikimas nepatikimas...

- Sako, kad jūs gavote 4000 eurų už administravimą už 6 susirinkimus ir skrajutes dalytas.

- Įvyksta pirmas susirinkimas dėl namo renovacijos, gyventojai turi pritarti ar nepritarti. Reikia nusipirkti investicinį planą, tas planas nusiperkamas, toliau rengiami visi dokumentai; balsavimai raštu, jeigu žmonės pritaria, duodama paraiška APVA įtraukti į renovuojamų namų sąrašą. Kai tas paraiškas patvirtina, tada valstybė projekto administratoriui - t.y. mums - sumoka dalį už projekto administravimą. Antrą dalį sumoka, kai pasirašoma rangos darbų sutartis, ir visą sumą, kai renovacija būna pabaigta. Tai lygiai tas pats, kai atliko žmogus projektavimą, ir nemokamas projektas būtų.

Tų susirinkimų daug buvo. Kai patys pirmieji susirinkimai vyko, jis (Darius Grigaitis, - aut. past.) net negyveno tame name. Tik paskui atsikraustė, kai buvo projektas padarytas, statybos leidimas išimtas, ekspertizės visos praeitos. Kai nepavyko darbų nusipirkti patvirtinta kaina, nes niekas nedalyvavo konkursuose, tai kai pradėjome daryti susirinkimus dėl investicinio plano korekcijos, tai jis nuo pirmos dienos jau buvo prieš renovaciją.

- Sakė, kad jų name iškabinote lapus, kur yra išdalyta suma valstybės paramos, kurią grąžinti reikės per 20 mėnesių, ir su gyventojais to neaptarėte.

- Neiškabinome, o įmetėme į pašto dėžutes. Paskutinio susirinkimo metu su gyventojais buvo kalbėta apie tą sumą, kad ne vienu kartu gventojams susimokėti, o paprašyti APVA, kad leistų išskirstyti dvejiems metams tas sumas. APVA leido išdalyti 20-čiai mėnesių. Tą ir padarėme.