1 nuotr.Seimui po pateikimo pritarus „Nemuno aušros“ frakcijos siūlymui didinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais ribą, idėją ją kelti iki 15 tūkst. eurų palaiko 63 proc. Lietuvos gyventojų, rodo atlika visuomenės apklausa.
Tyrimo duomenimis, daugiausiai tokiam siūlymui pritaria 30–64 metų amžiaus asmenys, mažesnių miestų gyventojai, aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai ir tie, kurių šeimos mėnesio pajamos viršija 2 tūkst. eurų per mėnesį.
Taip pat gan palankiai tokį pasiūlymą vertina specialistai, tarnautojai bei vadovai.
Tuo metu kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų nepritaria šiam siūlymui ir mano, kad reikėtų išlaikyti šiuo metu galiojančią 5 tūkst. eurų atsiskaitymų grynaisiais ribą.
Šiai nuomonei dažniau pritaria jaunimas iki 30 metų ir pensinio amžiaus žmonės, didmiesčių gyventojai, vidurinį ar profesinį išsilavinimą turintys respondentai, pensininkai bei besimokantis jaunimas.
10 proc. respondentų į klausimą neatsakė arba teigė neturintys nuomonės.
Bendrovės „Baltijos tyrimai“ visuomenės apklausa atlikta šių metų gegužės 23–birželio 5 dienomis.
ELTA primena, kad praeitos kadencijos Seimas įstatymu uždraudė tiek įmonėms, tiek gyventojams atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 5 tūkst. eurų.
Tokį savo sprendimą parlamentarai argumentavo siekiais efektyviau kovoti su šešėline ekonomika ir pagerinti biudžeto surinkimą.
Nors pirminis Remigijaus Žemaitaičio ir „aušriečių“ pasiūlymas buvo ribą didinti iki 15 tūkst. eurų, toliau Seime bus svarstoma leisti dvigubai didesnius grynųjų pingių atsiskaitymus, nei dabar – iki 10 tūkst. eurų.
Beje, pagal 2024 m. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, prekėmis prekiaujantys arba paslaugas teikiantys asmenys gali priimti arba atlikti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, kurių suma yra ne didesnė kaip 10 tūkst. eurų arba lygiavertė suma nacionaline ar užsienio valiuta, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios.
