1 nuotr.Šią savaitę Lietuvoje vykstant mobilizacinės sistemos patikrinimo pratyboms „Vyčio skliautas 2024”, jas koordinuojančio Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas tikina manantis, kad šalis yra naujame pasiruošimo krizinei situacijai etape.
„Tas laikotarpis, kai organizuodavome pratybas dėl varnelės padėjimo yra praėjęs. Pakankamai principingai ir kritiškai žiūrime į visus procesus, kuriuos inicijuojame pratybų metu. Kuriame scenarijus, susijusius su realiu laiku ir realiais iššūkūkiais, kuriuos turime Europoje ar Lietuvoje“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Vitkauskas.
Paklaustas, kaip karo ar ekstremalios situacijos atveju vyktų eismas iš Vilniaus, NKVC vadovas tikino, kad tokie planai yra parengti.
„Kuomet turėtume realią situaciją, plataus masto įvykį, tai tikrai nebūtų eismas reguliuojamas taip, kaip jis yra reguliuojamas įprastą dieną“, – tvirtino V. Vitkauskas.
„Vienas iš geriausių sprendimų yra visų juostų atidarymas viena kryptimi. (...) Kiekvienos paprastos situacijos atveju tokių planų aktyvuoti nereikia, bet kritiniu momentu tokie planai yra, jie būtų aktyvuoti. Atskiros mažos arterijos, kurios priims tam tikrą transportą į miestą, bus nukreiptos mažesniuose keliuose“, – pasakojo jis.
Visgi Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys teigė, kad klausimas, kiek evakuacijos metu gyventojai į automobilį galėtų įsipilti degalų ir ar už juos turėtų mokėti, kol kas nėra išspręstas.
„Šis klausimas nėra išspręstas iki galo. Neturime kaip reglamentuoti, kam duoti, kam neduoti, kam pilti, kam nepilti ir kokius kiekius pilti degalų“, – LRT radijui aiškino V. Šukys.
„Kol kas pasigendame tokio reglamentavimo. (...) Ekstremalios situacijos veikimo principas yra visiškai kitose įstatymo ribose“, – pridūrė sąjungos vykdantysis direktorius.
ELTA primena, kad NKVC bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento koordinuojamos pratybos „Vyčio skliautas 2024” prasidėjo pirmadienį ir vyks iki ketvirtadienio.
Pratybomis siekiama identifikuoti silpnąsias grandis, didžiausias rizikas, kylančias valstybei, kai dėl priešiškų veiksmų patiriamos masinės informacinės ir kibernetinės atakos dingsta elektros energijos tiekimas, neveikia mobilusis ryšys ir internetas, sutrinka gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos, vykdomos diversijos bei būtina gyventojų evakuacija.
Tokio masto pratybos Lietuvoje vyksta pirmą kartą. Numatoma, kad jose iš viso dalyvaus apie tūkstantis valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių atstovų bei savanorių. Pratybų dalyviai veiks simuliuojamoje hibridinių ir konvencinių grėsmių aplinkoje, pateikiant kuo realesnę situaciją.
Pasirengimo patikrinimas vyksta septyniose vietose – sostinės savivaldybėje, Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje, Gabijos gimnazijoje, Vilniaus Žvėryno gimnazijoje, Vilniaus ir Lentvario geležinkelio stotyse.
