Dėl atsinaujinusios smegduobės Pasvalio rajono gyventojams naktį teko palikti namus

Trečiadienį Lietuvos geologijos tarnyba buvo informuota apie gyvenamojo namo Pasvalyje deformacijas: apie 3 val. nakties ėmė sėsti pamatų pagrindai ir traškėti konstrukcijos. 

Kieme, gėlyno vietoje, atsinaujino nedidelė smegduobė, kelių centimetrų pločio įtrūkiai susidarė palei kelkraštį, kitoje gatvės pusėje esančioje kūdroje maišėsi vanduo.

Kaip pranešė Pasvalio rajono savivaldybės darbuotojai, tai sukėlė avarinę būklę, todėl gyventojai paliko patalpas ir į situaciją sureagavo civilinės saugos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) tarnybos.

PAGD atstovė Edita Zdanevičienė Eltai sakė, kad 5 val. 58 min. ugniagesiai gavo pagalbos prašymą.

„Buvo pranešta, kad namo vidus yra įkritęs, girdimas traškesys, namo dalis įlinkusi. Žmogus, pranešęs apie situaciją, įtarė, kad formuojasi smegduobė po namu. Atvykus ugniagesiams, po vieno aukšto mūriniu namu formavosi smegduobė, namo vidus ir perdanga buvo įlinkę, buvo įtrūkusios lubos, sienos. Gelbėtojai teritoriją aptvėrė stop juosta, atjungė elektros tiekimą. Apie situaciją buvo informuoti Pasvalio civilinės saugos specialistai ir komunalinių paslaugų įmonė“, – Eltai sakė PAGD atstovė E. Zdanevičienė.

Kaip skelbia Lietuvos geologijos tarnyba, šiame sklype deformacijų buvo ir anksčiau: 2023 m. sausį 1,7 m skersmens ir 1,5 m gylio šulinio formos smegduobė atsirado kieme gėlyno vietoje, įtrūko namo sienos, po grindimis susidarė panašaus dydžio smegduobė.

2023 m. per balandį ir gegužę buvo atlikti projektiniai inžineriniai geologiniai ir geotechniniai (IGG) tyrimai, siekiant nustatyti remontuojamo vienbučio gyvenamojo namo sklypo inžinerines geologines bei hidrogeologines sąlygas ir įvertinti gruntų tinkamumą kaip natūralų pagrindą statiniui.

Tyrimais nustatyta, kad pastatas pastatytas ant užpiltos ir užlygintos duobės (senos karstinės įgriuvos arba iškasos moliui), o deformacijų priežastis – paviršiuje ir gelmėse vykstantys sufoziniai karstiniai procesai. Taip pat paaiškėjo, kad statybų metu neatsižvelgta į galimas pasekmes.

LGT duomenimis, Pasvalio mieste per pastaruosius dešimtmečius su sufoziniais karstiniais reiškiniais susijusių pastatų ir infrastruktūros deformacijų būta ir daugiau, pvz., Vilniaus g., Žaliojoje g., Panevėžio g., Šiaulių g., Stoties g., Vilties g. ir kitur miesto pakraščiuose bei rajone.

Karstiniame regione žemės paviršius pradeda intensyviau sėsti ir formuojasi smegduobės po pavasarinio polaidžio, ilgalaikio lietaus ar smarkių liūčių. Šiuos procesus lemia į gilesnius sukarstėjusius žemės sluoksnius ir tuštumas prasiskverbiantis paviršinis vanduo, kartu skatinantis uolienų ir ypač gipsingų sluoksnių tirpimą.

LGT pabrėžia, kad pagal statybos techninį reglamentą „Inžinieriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ ir „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone“ tyrimai turi būti atliekami prieš planuojamas statybas, ypač Šiaurės Lietuvoje. Tinkamai atlikti tyrimai bei panaudoti jų duomenys statinių projektavimui leidžia išvengti žalos žmonių turtui ir užtikrinti statinių saugumą teritorijose, kuriose veikia sudėtingi gamtiniai procesai.