Jau praėjo beveik dveji metai nuo tos dienos, kai iš kauniečių Vilčinskų šeimos buvo paimti trys vaikai. Tuomet juos iš globos namų tėvai susigrąžino patys ir už tai buvo teisiami.
Šiandien visa šeima gyvena kartu, tačiau tarnybų dėmesio vis dar sulaukia. Ir kova teismuose dar nebaigta.
Visa Lietuva sekė Vilčinskų šeimos dramą: vaikų paėmimas buvo transliuotas gyvai ir tiesiog „susprogdino" internetą. Vėliau visuomenę apskriejo žinia, kad tėvai savo tris vaikus iš globos namų pasiėmė patys ir dingo, jų ieškoti ant kojų buvo sukeltos visos tarnybos.
Dėl to Vilčinskai buvo teisiami, o dalis procesų vis dar nebaigti. Nors dar pernai teismas panaikino sprendimą paimti vaikus iš Vilčinskų ir jie sėkmingai grįžo namo.
Neseniai Vilčinskai vėl turėjo pasirodyti teismo posėdžių salėje. Šį kartą jiems iškelta nauja byla - tarnybos siekia šeimą su vaikais iškeldinti iš būsto, kurį jie nuomoja iš Kauno miesto savivaldybės. Mindaugas Vilčinskas sako apie teismą sužinojęs atsitiktinai, kai sulaukė vaiko teisių specialistų klausimų, ar jie turi kur gyventi.
Savivaldybė tikina, kad šeima nemoka nuomos ir mokesčių už komunalines paslaugas, o M.Vilčinskas skaičiuoja, kad jie už nuomą yra netgi permokėję.
Savivaldybė: nuomininkė nemoka mokesčių
„Vakaro žinios" kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir paprašė pakomentuoti vykstančią bylą bei šeimos iškeldinimo priežastis. Kaip nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Indrė Brazė, atliekanti vedėjos funkcijas, pagrindinė priežastis - skola: „Iškeldinimo byla vyksta dėl buto, kurio nuomininkė I.V. nuolat nemoka ne tik nuomos mokesčio, bet ir komunalinių paslaugų mokesčių, leidžia gyventi kitiems asmenims (laikiniems) gyventojams, tuo pažeisdama nuomos sutarties sąlygas. Atsakovė buvo sulaukusi įspėjimų apie savo įsipareigojimų nevykdymą.
Nuomos sutartis, remiantis teisės normomis, sudaro teisinį pagrindą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jiems kito gyvenamojo ploto."
Savivaldybės atstovė nurodė, kad šiuo metu susidariusi skola su delspinigiais už gyvenamųjų patalpų nuomą Kauno miesto savivaldybei ieškinio padavimo teismui dieną siekė 1722,96 Eur. „Miestas ne pirmą kartą ketino kreiptis į teismą, tačiau ankstesniu atveju - skola buvo sumokėta prieš pateikiant ieškinį", - nurodė savivaldybės atstovė.
Ji tikina, kad šeima buvo tinkamai informuota apie vykstantį teismo procesą, o šaukimus, siųstus per paštą priėmė M.Vilčinsko žmona: „Informuoti apie teismo posėdį yra teismo pareiga. Kaip matyti iš EPP (elektroninės teismų sistemos) duomenų, pirmiausia lydraščiai apie priimtą ieškinį buvo siunčiami per EPP (2024-11-13), vėliau paštu (paprastai siuntos grįždavo neįteiktos), vėliau teismas tikslino gyvenamąsias vietas registruose ir vėl siuntė paštu. 2024-11-26 šaukimą, siųstą per paštą, priėmė I.V., kaip ir 2025-04-02 šaukimą į teismo posėdį, siųstą per paštą, priėmė I.V."
Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas paneigė informaciją, kad Vilčinskai moką už socialinį būstą, nors nuomoja savivaldybės registre esantį būstą: „Netiesa. Šeima nuomojasi patalpas savivaldybės būsto nuomos sąlygomis, pagal tai ir mokama nuoma."
M.Vilčinskas: apie procesą sužinojome atsitiktinai
M.Vilčinskas sako, kad šeima už nuomą yra netgi permokėję: „Viskas prasidėjo, kai pastebėjome, kad nuomos kaina išaugusi neadekvačiai ir pradėjome gilintis į aplinkybes. Dėl nuomos pabrangimo nuomininkas pagal sutartį turi būti informuojamas sąskaitoje prieš mėnesį iki pabrangimo. O mes negauname sąskaitų, nes pateikiami dokumentai, kaip patvirtino ir VMI, neatitinka įstatymų reikalavimų. Jie laikomi informaciniais pranešimais. Laikome, kad sąskaitos nėra pateiktos.
Be to, šis būstas tuose pranešimuose nurodytas kaip socialinis būstas ir mokėjimai skaičiuojami kaip už socialinį būstą. Tačiau tai yra savivaldybės būstas, esantis savivaldybės būstų registre, o ne socialinių būstų registre. Todėl manome, kad turime permoką - 3800 eurų."
Be to, vyro teigimu, apie vykstantį teismo procesą jo šeima sužinojo iš vaiko teisių specialistų.
„Kol aiškinomės su būsto administratoriumi aplinkybes dėl sąskaitų ir pan., vieną rytą mums paskambino vaiko teisių specialistai ir paklausė, ar mes turime, kur išsikraustyti, nes vyksta teismas dėl mūsų iškeldinimo. Mūsų prieš tai niekas neinformavo apie jokį teismą. Sužinojome atsitiktinai. Tuomet kreipėmės į teismą ir sužinojome, kad dokumentai mums įteikti per EPP sąskaitas.
Kai paprašiau pasakyti, kada paskutinį kartą buvau ten prisijungęs, atsakė, kad aš buvau prisijungęs 2013 m., o žmona - 2023 m. Buvo pasakyta, kad nepateikėme atsiliepimo į ieškinį per tam numatytą laiką, todėl teismas sprendimą gali priimti už akių", - sako M.Vilčinskas. Pasak jo, iškeldinimo proceso siekiama nepaisant to, jog būste gyvena nepilnamečiai vaikai.
- Kokie įspūdžiai po pirmojo teismo posėdžio? - „Vakaro žinios" paklausė Mindaugo Vilčinsko.
- Susirinko pilna salė žiūrovų, atėjusi teisėja pranešė, kad posėdis bus uždaras ir visus išvarė. Kita bylos šalis kažkodėl dalyvavo nuotoliu. Todėl paprašiau dalyvauti gyvai. Jeigu jau posėdis uždaras, mes nežinome, gal ten atstovė dalyvauja su patarėjais šalia, o aš teismo salėje vienas.
Teismui taip pat buvau pateikęs informaciją apie nusikalstamas veikas, kurios galėjo būti padarytos įgyvendinant mūsų vaikų paėmimą iš šeimos. Tai melagingi parodymai, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimas ir pan. Pasakiau, kad turiu įrodymus. Tačiau teisėja atsisakė šią informaciją priimti ir nurodė, kad galėsiu tokias pretenzijas išsakyti apeliaciniame skunde. Liko neaišku, ar teisėja jau žino, koks bus teismo sprendimas ir kad jį reikės skųsti?
- Kai su žmona išsivežėte savo vaikus iš globos įstaigos, sulaukėte didelio puolimo. Taip pat kaltinimų planu nelegaliai kirsti sieną. Bet antros instancijos teismas dėl to išteisino. Dažnai žmonės nesiryžta bylinėtis ir ginti savo teisių, bet Jūsų pavyzdys rodo, kad nereikia nuleisti rankų?
- Žmonės bijo. Be to, jie savarankiškai apsiginti negali. Kreipiasi į advokatus. Mums taip pat buvo parekomenduotas advokatas. Jeigu būtume pasitikėję juo, būtume sutikę su visais kaltinimais ir atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą.
Man atrodo, kad teisingumas Lietuvoje galioja tik tiems, kurie yra sprendimus priimančioje pusėje. Mes iki šiol nesame visiškai išteisinti. Mus išteisino tik dėl ketinimo nelegaliai kirsti sieną, o dėl vaikų pagrobimo likome kaip padarę nusikaltimą - buvome atleisti, nes padaryta veika tapo nebepavojinga. Dabar esame Lietuvos Aukščiausiam Teismui pateikę kasacinius skundus ir siekiame būti visiškai išteisinti. Jeigu pralaimėsime čia, kreipsimės į Jungtines Tautas.
- Jautėtės kaip nusikaltėliai?
- Jautėmės, lyg gyventume II pasaulinio karo metais, kai vokiečiai persekiojo žydus, o šiems reikėjo slėptis miškuose už tai, kad savo vaikus gelbėjo. Į mūsų situaciją niekas nesigilino. Nesigilina ir į kitas istorijas. Jų yra daug. Esu įsteigęs organizaciją ir dalyvauju procesuose, su kuriais susiduria kitos šeimos. Bandome žmones šiek tiek apšviesti ir jiems padėti.
- Kaip šiandien gyvena Jūsų šeima?
- Vaikai antrus metus lankosi pas psichologą, nustatyta, kad yra psichiškai sutrikę. Mokyklos teritorijoje buvo įrengta tvora, viena atžala pasakė, kad nenori ten eiti, nes jaučiasi, kaip kalėjime.
- Kodėl sulaukėte tokio tarnybų dėmesio?
- Kėliau nepatogius klausimus. Kai grįžome iš Vokietijos, mums buvo pranešta, kad mūsų ankstesnis butas yra grąžintinas ir turime išsikraustyti. Pradėjau klausti, kur garantinis dokumentas, kurį privalo mums išduoti pagal tvarką, ir prasidėjo kažkokie nesąmoningi raštai.
Išmatavau, kad priešais namą esančios antenos gali viršyti leidžiamą spinduliuotę. Pradėjau kelti klausimus ir dėl to. Matyt, pasidarėme labai nepatogūs. Gal susiję ir su tuo, kad buvau pareiškimą parašęs, kad Vyriausybės atstovai, įtariau, skelbia neteisingą informaciją apie skiepus.
Iš pradžių maniau, kad tai gali kažką pakeisti, bet paskui supratau, kad geriau nesivelti ir tiesiog ginti savo šeimą. Aparatas didelis ir su jais nepakovosi. Įsivaizduokite, jeigu dalyvavau KTU hakatone (programinės įrangos kūrėjų maratonas - aut.past.), ten pelnėme III vietą, o mane net iš nuotraukos iškirpo, lyg aš ten net nebuvau. Štai kokios pasekmės. Tapau nepatogus.