Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) nepritaria verslo atstovų siūlymui didinti PVM. Argumentas - tai yra regresinis mokestis, kuris skaudžiausiai paliečia žmones su mažiausiomis pajamomis, nes pabrangsta gyvybiškai būtinų prekių ir paslaugų kainos.
Anot LPSK, statistika rodo, kad šiuo metu vien išlaidos maistui Lietuvoje vidutiniškai sudaro apie penktadalį visų gyventojo patiriamų išlaidų, dėl ko ES kontekste esame vieni iš „lyderių".
„Be to, vienas iš Finansų ministerijos mokestinių pasiūlymų yra lengvatinio PVM (centriniam šildymui, malkoms, keleivių vežimui, knygoms ir t.t.) kėlimas nuo 9 iki 12 proc., kas dar padidins gyventojų išlaidas. Žinant, kad du trečdaliai darbuotojų uždirba iki vidutinio šalies darbo užmokesčio, o pagal pajamų nelygybę Europos Sąjungoje esame ilgamečiai autsaideriai, siūlymas kelti PVM yra nekorektiškas ir socialiai neteisingas", - dėstoma LPSK pranešime.
„Verslo pasiūlymas išties yra agresyvus, žinant, kad PVM per 2008-2009 m. krizę buvo „laikinai" pakeltas iki 21 proc., o pelno mokestis - „laikinai" sumažintas iki 15 proc. Tai yra, našta nuo verslo buvo perkelta ant vartotojų pečių, o dabar ją norima dar labiau didinti", - stebisi darbdavių indiferentiškumu laikinasis LPSK pirmininkas Audrius Gelžinis.
Anot jo, situacija Lietuvoje tragiška yra jau dabar: 2023 m., lyginant su 2013 m., pajamos Lietuvoje didėjo tik labiausiai pasiturinčių gyventojų sluoksnyje, o visose kitose gyventojų grupėse pajamos santykinai mažėjo. Skandalinga, kad į skurdo pančius Lietuvoje patenka net ir dirbantys asmenys.
„Dirbančių žmonių skurdas auga, net 14 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų pernai trūko pinigų maistui. Tuo metu efektyvusis vidutinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra vienas iš mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių šalių.
Todėl LPSK ir toliau laikosi pozicijos, kad į mokesčių sistemą turi būti įnešta daugiau socialinio teisingumo, o prie šalies gerovės didžiausias pajamas gaunantieji turi prisidėti aktyviau nei prisidėdavo iki šiol. Gyventojų pajamų mokestis turi būti progresinis ir skaičiuojamas visoms pajamoms, nepriklausomai nuo jų kilmės", - teigia LPSK.