Didžiausi šalies miestai kitąmet planuoja mažinti mokesčio komerciniam nekilnojamajam turtui (NT) bei pagrindiniam gyventojų būstui tarifus. Tokį sprendimą jau priėmė Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestų tarybos, o Vilnius ir Klaipėda siūlymus svarstyti imasi kitą savaitę.
Seimas birželį pakeitė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą – savivaldybėms leido spręsti dėl pagrindiniam gyventojų būstui taikomų tarifų 0,1–1 proc. intervale, skaičiuojant nuo naujai nustatyto neapmokestinamojo dydžio – jeigu turto vertė siekia 450 tūkst. eurų (bendrasavininkiams – 900 tūkst.)
Mokestis bus taikomas tik NT vertei, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį.
Iki metų pabaigos savivaldybėms nenusprendus, kokį tarifą taikys pirmajam gyventojų būstui, nuo sausio įsigalios mažiausias galimas 0,1 proc. apmokestinimas.
Tuo metu komercinį NT savivaldybės gali nuspręsti apmokestinti dabartinėse 0,5–3 proc. tarifų ribose, taip pat didinti apleisto ir neprižiūrimo turto apmokestinimą.
Komerciniam turtui taip pat bus taikoma papildoma 0,2 proc. NT mokesčio dedamoji, šios pajamos bus skiriamos į Valstybės gynybos fondą.
Šiauliai ir Panevėžys taikys mažiausius tarifus
Praėjusią savaitę Šiaulių ir Panevėžio miestų tarybos nusprendė, kad komerciniam NT nuo kitų metų bus taikomas mažiausias galimas 0,5 proc. tarifas (dabar – po 0,7 proc.).
Panevėžyje taip pat didinamas nenaudojamo, apleisto ar neprižiūrimo turto mokestis – nuo dabartinių 3 proc. iki 5 proc., tuo metu Šiauliuose ir toliau bus mokamas 3 proc. tarifas.
Abi savivaldybės nesprendė dėl naujo NT mokesčio tarifo pagrindiniam gyventojų būstui – dėl to nuo kitų metų įsigalios 0,1 proc. apmokestinimas, skaičiuojant nuo neapmokestinamos turto vertės.
Šiauliuose dabartinės NT mokesčio vertės nesikeitė nuo 2018 m., Panevėžyje – nuo 2020 m.
Kaunas seka mažesnių miestų pavyzdžiu
Šį antradienį Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė, kad visam komerciniam turtui nuo 2026-ųjų bus taikomas 0,5 proc. tarifas, kai dabar jis apmokestinamas 0,7 arba 1 proc., priklausomai nuo NT paskirties.
Savivaldybės teigimu, tokiu būdu siekiama mažinti mokestinę naštą verslui ir komercines patalpas savo veiklai besinuomojantiems gyventojams.
„Atkreiptinas dėmesys, jog dažniausiai šį mokestį susimoka komercinių patalpų nuomininkai, todėl tai greičiausiai persikeltų ir į kainų didėjimą“, – teigiama savivaldybės išplatintame pranešime.
Dėl pirmojo būsto apmokestinimo Kauno taryba nesprendė, tai reiškia, kad kitąmet mieste pirmajam gyventojų būstui galios 0,1 proc. tarifas.
Taip pat nuspręsta didinti mokestį apleistam ir neprižiūrimam turtui – nuo dabartinių 3 proc. iki 5 proc.
Dabartinės NT mokesčio vertės Kauno mieste galioja nuo 2020 m.
Klaipėdoje – mažiausias tarifas ir gyvenamajam, ir komerciniam turtui
Tuo metu Klaipėdos miesto taryba dėl naujų NT mokesčio tarifų spręs posėdyje po dviejų savaičių, lapkričio 27 d.
Kaip Eltai nurodė savivaldybės administracija, bus teikiamas projektas, kuriuo komercinis NT taip pat būtų apmokestintas mažiausiu galimu 0,5 proc. tarifu (dabar – 0,8 proc.), apleistas ir neprižiūrėtas turtas – 5 proc. (dabar – 3 proc.)
Savivaldybė taip pat nespręs dėl pagrindinio klaipėdiečių būsto tarifų – nuo sausio įsigalios įstatyme įtvirtintas 0,1 proc. apmokestinimas.
Pasak savivaldybės, tokį sprendimą Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus priėmė atsižvelgdamas į mieste dirbančius žmones ir veikiančius verslus.
„Po Vyriausybės priimtų sprendimų Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi raštu, kad kai kurioms įmonėms nekilnojamojo turto mokestinė našta gali išaugti dvigubai ar net trigubai. Tai reikštų bankrotus, atleistus darbuotojus, prarastas pajamas, o tai skaudžiai paliestų kiekvieną miestietį“, – komentare Eltai teigė savivaldybė.
Dabartiniai mokesčio tarifai Klaipėdoje taip pat galioja nuo 2020 m.
Sostinėje – mažesni tarifai, panašus mokesčio surinkimas
Vilniaus savivaldybė siūlo komercinį NT sostinėje kitąmet apmokestinti 0,5–0,85 proc. tarifais, priklausomai nuo paskirties.
0,5 proc. (dabar – 0,7 proc.) tarifas būtų taikomas viešbučiams, poilsio, maitinimo, kultūros, sporto ir mokslo paskirties patalpoms.
Visam kitam komercinės paskirties turtui (pavyzdžiui, administracinėms bei prekybos paskirties patalpoms ir pastatams) siūloma taikyti 0,85 proc. mokestį (dabar – 1 proc.)
Apleistam ir neprižiūrimam NT siūloma taikyti 5 proc. tarifą (dabar – 3 proc.), dėl pirmojo būsto apmokestinimo nespręsti – palikti kitąmet įsigaliojantį 0,1 proc. tarifą.
Kaip Eltai nurodė savivaldybė, toks projektas miesto tarybai bus teikiamas kitos savaitės posėdyje, lapkričio 19 d.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas Eltai sakė, kad savivaldybė yra pasiruošusi biudžeto sąskaita prisiimti dalį naštos, kuri tektų sostinės verslui nuo 2026-ųjų smarkiai išaugus NT vertėms.
Mero duomenimis, su naujais tarifais kitąmet planuojamas panašus kaip ir šiemet mokesčio surinkimas – apie 67 mln. eurų.
Preliminariai savivaldybė skaičiuoja, kad sąlygas atitinkančių NT objektų, už kuriuos reikėtų mokėti mokestį, Vilniuje yra apie 1,1–1,2 tūkst.
Vilniuje dabartiniai NT tarifai galioja nuo 2021 m.
Seimas pokyčių ėmėsi dėl smarkiai kylančių NT verčių
Seimas po kelis mėnesių trukusių diskusijų ir kelis kartus parlamente besikeitusių siūlymų, visuomenėje kilusių protestų šį birželį pritarė, kaip nuo 2026-ųjų bus keičiamas nekilnojamojo turto mokesčio modelis.
Politikai teigė, kad mokestį reikia keisti, kitąmet kylant mokestinėms šalies nekilnojamojo turto vertėms – jas po penkerių metų iš naujo perskaičiuoja Registrų centras.
Skaičiuojama, kad naujos NT vertės gali didėti 70-90 proc.
Seimas taip pat pritarė, kad nuo šiol mokestinės vertės bus perskaičiuojamos dažniau – kas trejus metus, taip siekiant išvengti didelių mokestinių verčių šuolių.
Dabar neapmokestinama riba visam gyventojams priklausančiam būstui siekia 150 tūkst. eurų nuo bendros jų vertės, tarifai – nuo 0,5 iki 2 proc.
Seimas taip pat pritarė atskirai apmokestinti antrą, trečia ir visus likusius gyventojų NT objektus –bus taikomi 0,2–1 proc. tarifai, priklausomai nuo turto vertės, kai bendra neapmokestinama jų vertė turi sudaryti mažiausiai 50 tūkst. eurų.