1 nuotr.Kas atsitiktų su asmeniniais finansais, jei Lietuvoje kiltų kokia nors karinė, gamtinė, radiacinė ar kitokia krizė? Lietuvos bankas (LB) tikina tokiais atvejais turintis viešai neskelbtiną planą. Aišku, kad kortelėmis būtų galima atsiskaityti tik 125-iuose atraminiuose prekybos centruose, kurie nenurodyti ir dar neaišku, ar patys prekybos centrai apie tai žino. Tačiau tai dar kartą įrodo, kaip būtina turėti grynųjų pinigų, kurie nuo Lietuvos gyventojų vis labiau tolinami.
Apie tai, jog reikia galvoti, kaip pirktume būtiniausius maisto produktus, vaistus, degalus mobilizacinės krizės metu, pirmoji pernai vasarą susirūpino Estija. O dabar ir Lietuva.
LB tikina, kad kortelėmis būtų galima pirkti ne viską, bet tik būtiniausią maistą, degalus, vaistus. Galbūt ir higienos prekes. Ir atsiskaitinėti „offline" būdu, tai yra, be interneto. Vėliau, atsiradus internetui, prekybininkai tuos elektroninius pinigus, sumokėtus už prekes, nusiskaitytų. Aišku, tik tuo atveju, jei pirkėjas neapgaudinėjo ir tikrai turėjo elektroninių pinigų savo bankinėje sąskaitoje. Apsipirkimo limitas dar nenustatytas.
Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras pataria, koks turi būti 25 kg sveriantis išvykimo krepšys, jei žmonėms tektų trims paroms evakuotis. Nurodoma, jog būtina turėti ne tik asmens dokumentus, maisto, būsto ir automobilio raktus, šeimos narių nuotraukas, 6 litrus vandens vienam asmeniui, bet ir grynųjų pinigų. Apie bankines korteles net neužsimenama. Grynųjų suma nenurodyta, tačiau aiškinama, jog jei tektų iš namų išvykti ilgiau nei trims paroms, grynieji pinigai, juvelyrika, druska, soda, cigaretės praverstų mainams į kitus žmogui reikalingus daiktus.
Lenktynės prie bankomatų
Puiku, jei žmogus savo namuose turi elektrinę žoliapjovę, elektrinį pjūklą, tačiau per krizę yra patikimesnis paprastas kirvis ar dalgis. Lygiai taip pat patikimesni ir popieriniai pinigai. Nes piliečiams, pernelyg pasikliaujantiems elektronika, krizės metu tektų ilgokai ieškoti veikiančių bankomatų, kad išsigrynintų pinigus. Mat pats LB 2022 m. nustatė, kad 91 proc. gyventojų tektų ieškoti bankomato iki 10 km atstumu, o 20 km atstumu bankomatai pasiekiami 99 proc. gyventojų. Ir tai buvo traktuojama kaip labai geras rodiklis, nes būtent LB pastangomis buvo pagerintas gyventojų apsirūpinimas grynaisiais net 40-yje savivaldybių.
Kita vertus, o kur garantija, jog krizės metu parduotuvės nesistengs užsidaryti, kad kai kurie panikos apimti gyventojai jų tiesiog neapiplėštų. Juk žinome, kas darėsi kovido pandemijos pradžioje, kai iš gydymo įstaigų ir vaistinių masiškai pradingo, o ir katastrofiškai pabrango medicininės kaukės. Kur garantija, kad visos pardavėjos, negalvodamos apie savo šeimas, tvarkingai sėdės prie kasų ir pardavinės prekes pagal griežtą limitą? O tuo tarpu žmonės, norėdami apsirūpinti grynaisiais, bėgios 10-20 km iki bankomatų? Juolab kai vyresnio amžiaus piliečiai vien nuo streso gali pamiršti kortelių kodus.
Europiečiai grynuosius dar vertina
Banko „Luminor" užsakymu 2022 m. atliktas tyrimas atskleidė, jog Lietuvoje 25 proc. gyventojų atsiskaitinėja kortele, tačiau piniginėse vis vien dar turi grynaisiais 50 eurų. Dar 20 proc. lietuvių šalia kortelės piniginėje turi įsidėję grynaisiais 20 eurų. Ir tik 12 proc. lietuvių visiškai nenaudoja grynųjų pinigų. Europos centrinio banko (ECB) atliktas tyrimas rodo, jog europiečiams grynųjų pinigų dažniausiai prireikia restoranuose, prekybos automatuose ir kultūros bei sporto vietose.
Lietuviams kalte kalama, jog atsiskaitymas kortelėmis yra pažangi atsiskaitymo forma. Tačiau Vokietijoje 7 proc. vokiečių neatlieka jokių skaitmeninių mokėjimų. Net didelių įmonių valgyklose atsiskaitoma tik grynaisiais pinigais, o provincijoje sunkoka rasti bankomatų, nors vos ne kasdien vietos spauda skelbia apie jų sprogdinimus.
Kita vertus, Švedijoje atsiskaitymas kortelėmis yra vos ne visuotinis. Kokios priežastys? Kodėl kai kurios valstybės taip prisirišusios prie grynųjų? Viena priežasčių - atsiskaitant kortelėmis, gali kilti techninių problemų. Pvz., nutrūkti interneto ryšys. Tokios problemos Europos Sąjungoje sudaro 13 proc., o Graikijoje ir Maltoje atitinkamai 17 proc. ir 16 proc. Kita priežastis, kodėl žmonės vertina grynuosius - didesnė žmogaus privatumo apsauga. Kiekvieną kortelinį, tai yra, elektroninių pinigų išėmimą užfiksuoja bankas. Jis gali fiksuoti žmogaus pirkimo įpročius, pajamas, išlaidas. Užfiksuoti, jog žmogaus išlaidos gerokai viršija jo oficialias pajamas ir apie tai pranešti specialiosioms tarnyboms. O žmogus, atsiskaitantis grynaisiais, išsaugo savo anonimiškumą. Iš europiečių labiausiai privatumą vertina portugalai ir ispanai. O mažiausiai dėl privatumo jaudinasi Nyderlandai ir Estija. Tiesa, taupyti žmonės visoje Europoje mėgsta grynaisiais. Lietuvoje 2022 m. taip taupė 46 proc. gyventojų. Aišku, jei turėjo ką taupyti.
O šiaip Lietuvoje netrūksta vietų, kur be grynųjų neapsikirpsi, nepataisysi batų, negalėsi važiuoti taksi, išsikviesti santechniko ar elektriko, neatsiskaitysi kortele su kaimynu, pataisiusiu tvorą. Nenusipirksi turgelyje ar kioskelyje daržovių, mineralinio, kebabų, o ir eidami į gimtadienius, vestuves į voką įdedame ne banko korteles, bet grynuosius.
Komentuoja Saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:
Elektroniniai pinigai reikalingi, kad rinkoje būtų mažiau „juodų" pinigų, bet aš nė karto negirdėjau diskusijos, koks balansas turi būti tarp grynųjų, kuriuos gali pačiupinėti, ir elektroninių pinigų. Dabar galioja ir tokie, ir kitokie pinigai, bet tie, kurie kalba apie krizes, jie neįsivaizduoja situacijos. Nesakau, kad į Lietuvą įsiverš kažkokie priešo kariai. Saviškių atsiras. Kai tik prasidės neramumai, įtampa, kriminalinis elementas pirmasis ims tuos bankomatus ar parduotuves plėšti. O jei parduotuvė neužsidarys, tai labai priklausys nuo jos savininkų pilietiškumo ir asmeninių savybių. Gal išdalins prekes dykai, nes vis vien jas praras. Arba reikalaus užmokėti, o jei grynųjų neturi, tai atsiprašau už kalambūrą, ir kelnes nusimausi dėl duonos kepalėlio.
Lietuvoje dabar visi, kurie nori pratęsti leidimus savo šautuvams, turi priklausyti kokiai nors organizacijai - šauliams, medžiotojams ir pan. Gal, kilus neramumams, tokie žmonės galėtų jėga palaikyti tvarka prie tų pačių bankomatų ar parduotuvių.
Teko dalyvauti taikos palaikyme tuometinėje Jugoslavijoje, konkrečiai - dabartinėje Kroatijoje. Teko siųsti iš Lietuvos pirmąjį taikos palaikymo būrį. Ten, Kroatijoje, vietos žmonės, ginkluoti diedukai, keitėsi pamainomis ir budėdavo. Ramiomis dienomis žaisdavo šaškėmis, bet iš budėjimo posto nepasitraukdavo. Ukrainoje, kur neokupuotos teritorijos, irgi yra tvarka. Ją palaiko teritorinė gynyba.
Kiek grynųjų eurų savo piniginėse kiekvieną rytą vidutiniškai turi europiečiai
Liuksemburgas 82
Čekija 82
Graikija 70
Vokietija 69
Vengrija 64
Lietuva 60
ES vidurkis 60
Latvija 54
Italija 54
Prancūzija 50
Suomija 47
Nyderlandai 35
Šaltinis- Europos Centrinis Bankas
