„Dronų sąjunga“ finansuos gabiausius lietuviškų dronų kūrėjus

Dėl paramos bepiločiams orlaiviams kurti, gali kreiptis ir konstruktoriai mėgėjai, moksleiviai, studentai. Komisija anonimiškai atrinks pačius pažangiausius projektus, kuriems bus suteikiamas nuo 5 tūkst. Eur iki 20 tūkst. Eur finansavimas toliau plėtoti inovatyviausias dronų kūrybos idėjas. Išskirtinis dėmesys bus skirtas dvigubos paskirties bepiločiams orlaiviams. Paraiškos pradėtos priiminėti nuo lapkričio 20-os dienos.Šiuo metu fondas gali paskirstyti 160 tūkst. Eur, tačiau finansinių rėmėjų skaičius vis auga.

„Jau turime pakankamai paraiškų, - patikino profesorius A.JAKUBAUSKAS , - ir kviečiame žmones teikti paraiškas toliau iki gruodžio 31-os dienos. Praktiškai mes neribojame idėjų, jas galima siųsti visas, o mūsų ekspertai atrinks geriausias ir yra tikimybė, kad tos idėjos gaus ir finansavimą. Mes dabar vedame derybas dėl finansavimo ir aš manau, kad dronų tema yra labai aktuali, todėl mes gausime ir papildomą finansavimą. Tuos pinigėlius galėsime padalinti komandoms arba atskiriems mokslininkams, kurie kažką inovatyvaus dronų kūrime pasiūlys."

- Lietuvoje ką tik lankėsi Taivano verslininkai, kurie pasiūlė bendrai gaminti dronus, skirtus išminavimui. Lietuva ir Taivanas sutarė kartu plėtoti dronų technologijas ir pramonę. Ar tai reiškia, kad dronų kūrimas yra labai perspektyvi verslo niša?

- Lietuvoje yra daug įmonių, kurios bando gaminti dronus, bet mūsų misija bei iniciatyva yra ne gamyba, bet inovacijos. Mūsų fondo pagrindinis tikslas - finansuoti inovacijas. Aišku, mes norime rengti ir inovatyvių dronų varžybas, padėti su aviacija susijusioms mokykloms įsigyti dronų. Be jokios abejonės, ateityje turėsime ir Lietuvos dronų parką.

- O kaip kilo idėja steigti labdaros ir paramos fondą „Dronų sąjunga"?

- Impulsą davė verslininkas Ramūnas Karbauskis, kuris, matydamas, jog dronų kūryba labai vangiai vyksta, norėjo tą procesą suaktyvinti, kad jauni, inovatyvūs žmonės galėtų gauti savo idėjoms finansavimą. Bet dabar aš noriu pasakyti, kad mes kreipiamės ir į kitus juridinius subjektus, vedame su jais derybas, prašome paramos ir aš manau, kad bus ir daugiau norinčių padėti mums šį projektą vystyti.

Dronų ateities perspektyvos yra geros, ypač tų dronų, kurie turi dvigubą paskirtį. Jie gali pasitarnauti ir gynybai, ir kitose srityse. Pavyzdžiui, pasienyje, logistikoje, žemės ūkyje ir taip toliau. Todėl raginu, kad visi, kurie dronais domisi ir galvoja, kad gali pateikti inovacijų, teiktų „Dronų sąjungai" paraiškas. Ypač būtų įdomu, jei paraiškas teiktų mokslininkų grupės, universitetų absolventai, vyresnių kursų studentai, gimnazistai. Mes tikrai jokių apribojimų neįvedame. Konkursas yra atviras, o kai pasibaigs paraiškų priėmimo laikas mūsų ekspertai atrinks geriausias, įdomiausias paraiškas ir tie žmonės, kurių paraiškos bus atrinktos, jei matysime, kad tai perspektyvios inovacijos, mes tuos žmones pakviesime pristatyti jas gyvai, o tada apsispręsime dėl finansavimo.

- Kas konkrečiai bus tų inovacijų vertintojais?

- Aš esu iš akademinio pasaulio, tiesa, nesu technikos mokslų daktaras, bet man pavyko suburti geriausius ekspertus iš Vilniaus universiteto, Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto. Tai patys geriausi protai dronistikos, robotikos, aviacijos srityse. Remdamiesi šių ekspertų rekomendacijomis, skirsime dronų inovacijoms finansavimą

Įdomu

Lietuvos Gynybos resursų agentūra, veikianti prie Krašto apsaugos ministerijos, iki metų pabaigos įsigis 7 tūkst. kovinių dronų FPV, kuriuos gamina penkios Lietuvos įmonės - „Dangolakis", „RSI Europe", „LTmiltech", „Granta Autonomy" ir „Unmanned Defence Systems". Apie 5 tūkst. lietuviškų dronų bus perduota Ukrainai, o likę - Lietuvos kariuomenei. Bendra pirkinio vertė - 8 mln. Eur. Ateityje dronų gamyba dar labiau plėsis.