EK kritika Lietuvai: prastas gydymas, skurdas, neadekvačios pensijos

Neseniai buvo pristatytos naujos Lietuvai parengtos Europos Komisijos rekomendacijos. Jų ataskaitoje - pagyrimai Lietuvai dėl BVP augimo. Tačiau daug daugiau vietos ataskaitoje užima kritika: viena po kitos vardijamos sritys, kur Lietuva vis dar atsilieka.

„Pastebima, kad Lietuva vis dar skiria vienas mažiausių išlaidų viešosioms paslaugoms, sveikatos priežiūrai bei socialinei apsaugai visoje ES.

Nepakankamas finansavimas lemia, kad ypač mažas pajamas gaunančių asmenų poreikiai lieka nepatenkinti, o specialistams nėra galimybių pasiūlyti konkurencingus atlyginimus ir darbo sąlygas. Be to, socialinės apsaugos išlaidų veiksmingumas, ypač ligos ir negalios atvejais, yra ribotas.

Todėl Lietuva raginama užtikrinti pakankamą finansavimą sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai, įskaitant adekvačioms senatvės pensijoms, ir viešosioms paslaugoms.

Europos Komisija taip pat ragina Lietuvą ugdyti reikalingus įgūdžius, skatinti inovacijų, produktyvumo ir gynybos finansavimą, spręsti sveikatos bei švietimo sistemų problemas, taip užsitikrinant ilgalaikį valstybės saugumą ir klestėjimą", - sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Kokiose srityse Lietuvai reikia pasitempti Europos akimis?

Socialinė apsauga. „2023 m. išlaidos socialinei apsaugai sudarė 14,0 proc. BVP, t.y. buvo beveik šešiais procentiniais punktais mažesnės už 19,8 proc.

ES vidurkį 2023 m. Be to, socialinės apsaugos išlaidų, susijusių su ligos ir negalios politika, efektyvumas atrodo ribotas. 2023 m. ligos ir neįgalumo išmokoms ir priemonėms Lietuva skyrė 3,7 proc. savo BVP - tai ketvirtas pagal dydį rodiklis ES.

Nepaisant panašių negalios paplitimo rodiklių, 2023 m. Lietuvos asmenų su negalia skurdo rizikos lygis buvo trečias pagal dydį ES", - nurodo EK pirmininko pasirašyta ataskaita.

Sveikatos paslaugos. Jai skirtas finansavimas 2023 m. buvo šeštas mažiausias ES (5,3 proc. BVP, palyginti su 7,4 proc. ES vidurkiu). EK kritikuoja, kad dėl to dalis pacientų yra priversti papildomai mokėti už paslaugas, o specialistai negauna konkurencingų atlyginimų.

Viešosios paslaugos. Nepakankamai finansuojamas ir valstybės bei savivaldybių administravimas: „Joms skirtas finansavimas 2023 m. buvo trečias mažiausias ES (3,4 proc. BVP, palyginti su 6,0 proc. ES vidurkiu)."
Verslo finansavimas.

Lietuvai kyla tam tikrų papildomų uždavinių, susijusių su galimybių mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti finansavimą gerinimu, regionų vystymosi skatinimu, energijos vartojimo efektyvumo didinimu ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo skatinimu.

Pensijos. „Nepaisant to, kad pensijų adekvatumas pagerėjo, vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys, ir toliau susiduria su didele skurdo rizika", - sako EK.

Investicijos. EK nurodo, kad Lietuvoje inovacinės veiklos lygis yra žemas ir pagal įvairius mokslinių tyrimų ir inovacijų rodiklius ji atsilieka nuo ES vidurkio.

Mokslas. Be to, pastarąjį dešimtmetį bendrų Lietuvos viešųjų ir privačiųjų mokslinių publikacijų rodiklis išliko vienas mažiausių ES, o tai rodo silpnus mokslo ir verslo ryšius.

Išsilavinimas. Per pastaruosius kelerius metus labai sumažėjo asmenų, kurie įgiję vidurinį išsilavinimą toliau mokosi, visų pirma tokiose srityse kaip inžinerija ir gamyba, todėl padidėjo įgūdžių spragos.

Regionai. Lietuvoje nemažėjančius regioninius skirtumus dar labiau didina skirtingos darbo našumo tendencijos. 2014-2024 m. Vilniuje ir kitose didžiųjų miestų teritorijose našumas padidėjo maždaug 20 proc., o atokesnėse apskrityse - tik 7 proc.

Energetika. Nepaisant labai išaugusios atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos, Lietuva tebėra priklausoma nuo importuojamos energijos. 2023 m. šalies priklausomybė nuo iškastinio kuro importo siekė 68 proc. ir buvo didesnė už 58,3 proc. ES vidurkį.

Šildymas. Tris ketvirčius Lietuvos pastatų ūkio sudaro iki 1992 m. pastatyti pastatai - tai lėmė mažą energijos vartojimo efektyvumą ir didelį energijos suvartojimą. Nepaisant renovacijos ir fiskalinės paramos namų ūkiams, energijos nepriteklius Lietuvoje tebėra vienas didžiausių ES: 2024 m. 18 proc. namų ūkių neišgalėjo pakankamai šildyti savo būstų - tai beveik dvigubai daugiau už 9,2 proc. ES vidurkį.

Žiedinė ekonomika. EK sako, kad Lietuvai nuolat kyla iššūkių, susijusių su perėjimu prie žiedinės ekonomikos. 2023 m. žiedinio medžiagų naudojimo rodiklis buvo tik 3,9 proc., t.y. tris kartus mažesnis už ES vidurkį (11,8 proc.) ir vienas iš penkių mažiausių rodiklių ES.

Automobiliai. Lietuvos senų ir taršių automobilių parkas tebėra vienas iš pagrindinių veiksnių, prisidedančių prie didelio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir trukdančių laikytis oro taršos mažinimo tikslų.

2023 m. 77,1 proc. privačių automobilių buvo senesni nei 10 metų, taigi automobilių parkas yra vienas seniausių ES.

Sveikata. Lietuvai būdingas aukštas mirtingumo lygis, kurio galima išvengti sveikatos priežiūros ir prevencinių priemonių dėka.

Taigi, dėl to Lietuvoje būdinga ir už ES vidurkį trumpesnė vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Šalies sveikatos priežiūros rezultatai taip pat rodo už ES vidurkį didesnį darbingo amžiaus gyventojų mirtingumą, o didelei daliai gyventojų kyla sunkumų gauti kokybiškas medicinos paslaugas.

Tai susiję su ribotu profilaktinės ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugų spektru.

Švietimas. Lietuvos bendrojo ugdymo sistema susiduria su nuolatiniais iššūkiais, įskaitant mokinių rezultatų skirtumus miesto ir kaimo vietovėse.

Mokytojų trūkumas, dar labiau didėjantis dėl darbo jėgos senėjimo, trukdo užtikrinti švietimo kokybę ir efektyvumą. 2022 m. 55 metų ar vyresni buvo beveik 40 proc. bendrojo ugdymo mokytojų - tai didžiausia dalis ES.

Skurdas. Pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje tebėra dideli. Bendrosios pajamos Lietuvoje yra vienos iš netolygiausiai pasiskirsčiusių ES, o dabartinės mokesčių ir išmokų sistemos veiksmingumas mažinant pajamų nelygybę ir skurdą atsilieka nuo ES vidurkio.

Todėl 2024 m. pajamų nelygybė atskaičius mokesčius ir išmokas Lietuvoje išliko viena didžiausių ES, o daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos.

Ką daryti?

EK rekomendavo Lietuvai spręsti kylančias problemas ir pateikė štai tokias rekomendacijas, kurias reikėtų imtis iki kitų metų pabaigos.

* Didinti bendras gynybos išlaidas.

* Paspartinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant skyrių „REPowerEU", įgyvendinimą.

* Pagerinti galimybes mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti finansavimą.

* Toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir importuojamos energijos.

* Didinti sveikatos priežiūros sistemos atsparumą ir gerinti sveikatos rezultatus, gerinant galimybes naudotis pirminės ir profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir didinant sveikatos priežiūros darbuotojų prieinamumą.

* Gerinti bendrojo ugdymo sistemos kokybę, teisingumą ir efektyvumą, visų pirma šalinant pasiekimų miesto ir kaimo vietovėse atotrūkį ir kartu didinant mokytojo profesijos patrauklumą, kad būtų sprendžiamos nuolatinio darbo jėgos trūkumo ir jos senėjimo problemos.